Birželio 3 – 5 dienomis Europos parkuose ir istoriniuose soduose vyksiančių tradicinių renginių „Rendez vous aux jardins“ („Susitikime parkuose“ ar „Pasimatymai parkuose“) šių metų tema – parkai besikeičiančiame klimate. Renginių siekis – supažindinti visuomenę su parkų istorija, jų vertingosiomis savybėmis, kūrimu ir planavimu, augalija ir jos priežiūra, jų sukūrimą fundavusiomis asmenybėmis, kūrėjais, o kartu ir aptarti pastarojo laikotarpio aktualijas – besikeičiančio klimato poveikį parkams ir istoriniams sodams, jų augalijai.
Europos šalis suburiantis projektas – tai daugybė susitikimų su kraštovaizdžio architektais, sodininkais, peizažistais, botanikais, menininkais, menotyrininkais ir istorikais, kurie dalinsis žiniomis, supažindins su turtinga įvairių stilių, skirtingų epochų parkų ir sodų įvairove.
Prancūzijos kultūros ministerijos inicijuotas renginys Prancūzijoje jau vyks 19 kartą, Europoje – 4 kartą. Europos parkai ir sodai ne tik atvers savo vartus lankytojams, bet ir pakvies į renginius. Lankytojų laukia daugybė susitikimų, ekskursijų, pasakojimų. Plačiau apie renginius, į kuriuos dar galima suspėti susiplanuoti atostogų išvykas:
Šiemet į parkų dienas vėl įsijungė ir Lietuva. Birželio 4-5 dienomis į temines ekskursijas pakvies Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, esantis pačiame sostinės centre. Rezervatas įsteigtas 1997 m. Tai mažiausias draustinis Lietuvoje – jo plotas 55 ha, tačiau garsus savo istorija. Kompleksą sudarė trys pilys: Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji. Kreivąją pilį 1390 m. sudegino kryžiuočiai ir ji niekada nebuvo atstatyta.
Kaip rašoma Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato pristatyme, ekskursijos dalyviai turės galimybę sužinoti apie pirmuosius botanikos sodo įkūrimo žingsnius, susijusius su prancūzų botaniko prof. Jean-Emanuel Gilibert veikla Vilniaus universitete. Jie bus supažindinti su mokslininko ir keliautojo Georgo Adamo Forsterio, ėjusio profesoriaus pareigas Vilniaus universiteto Gamtos istorijos katedroje, veikla.
Sėkmingiausias Vilniaus universiteto botanikos sodo XVIII-XIX a. laikotarpis yra susijęs su vienuolio, kunigo ir Vilniaus universiteto profesoriaus Stanislovo Bonifaco Jundzilos veikla. Savo veiklą botanikos sode jis pradėjo po pažintinių vizitų į Austriją, Vengriją ir pradėjo taikyti naujoviškus augalų auginimo ir priežiūros metodus. Jo iniciatyva botanikos sode buvo pastatytos trys oranžerijos su skirtingu temperatūros režimu. Botanikos sodas buvo prie Vilnios upės, apsuptas vandens kanalų. Piliakalniai buvo apsodinti spalvingais krūmais. Sodas plytėjo 4,4 ha plote, jis buvo sukurtas vadovaujantis švedų botaniko Carlo Linnaeuso suformuluotais principais. Sodo paskirtis – edukacinė.
Po 1831 m. sukilimo 1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas, botanikos sodas perduotas Medicinos chirurgijos akademijai, veikla gerokai sumažėjo. Didelė teritorijos dalis buvo panaudota carinės administracijos tvirtovei. 1842 m. uždarius Medicinos chirurgijos akademiją, botanikos sodo kolekcija pradėta parceliuoti – kolekcija perduota Tartu ir Kijevo universitetams. Šiandien Valstybinio Vilniaus pilių kultūrinio rezervato teritorija yra miesto gyventojų ir turistų mėgstama vieta.