Šių metų kovo pabaigoje baigta įgyvendinti „Plungės dvaro sodybos Mykolo Oginskio rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 448) rekonstravimo ir pritaikymo Žemaičių dailės muziejui baigiamųjų projektavimo darbų projektas“ dalis „Tvarkybos darbų (remonto ir restauravimo) projektas“, finansuotas bendrai iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir Plungės rajono savivaldybės lėšų. Tvarkybos darbus priėmė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija.
Pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ parengtą projektą (projekto vadovė Gražina Kirdeikienė) ir ikonografinę medžiagą atkuriamas Plungės dvaro sodybos Mykolo Oginskio rūmų interjeras. Buvo atliekami autentiško mūro ir tinko restauravimo darbai bei dažymas, langų ir durų angokraščių restauravimas ir dažymas, medinių drožinėtų, sudėtingų profilių ir raižinių gaminiai ir jų įrengimas, sudėtingų profilių ir reljefų lipdyba, sudėtingų formų ketaus liejinių ir kalto metalo gaminiai, sudėtingo piešinio parketo, akmens masės ir klinkerio dangų, langų ir durų medžio gaminių su kalvio darbo apkaustais įrengimas.
Plungės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. II pusės. Nuo 1570 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544-1572) Plungės seniūniją užrašė LDK stalininkui Mykolui Aleknavičiui, Plungės dvarą valdė Stanislovas Kazimieras Voina, Krišpinai – Kiršenšteinai, Valavičiai, Karpiai. 1775 m. dvaro savininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726-1794), vėliau jo giminaitė Apolonija Masalskytė de Linjė ir jos antrasis vyras Vincentas Potockis. 1806 m. kovo mėn. Plungės dvarą nusipirko grafas Platonas Zubovas (1767-1822). Nuo tada iki 1873 m. dvarą valdė grafai Zubovai. Prie jų buvo pastatyti pirmieji pastatai, iškasti septyni tvenkiniai, teritorijos pietrytinėje dalyje įrengti takai. Iki šių dienų išlikęs Nikolajaus Zubovo (1801-1871) statytas laikrodinės – oranžerijos pastatas.
1873 m. dvaras iš Zubovų atiteko Mykolui Mikalojui Severinui Markui Oginskiui (1849-1902), kuris iškart ėmėsi naujų statybų. Rūmams suprojektuoti pasikvietė vokiečių architektą Karlą Lorentzą. Naujoji rezidencija pastatyta ir pašventinta 1879 m. gegužės mėn. Apie statybos pabaigimą ir rūmų pašventinimą lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis surašytas aktas, kuris buvo įdėtas į butelį ir užmūrytas pietinio fasado pamatuose po pagrindiniu įėjimu. Dvare taip pat buvo pastatytos Karlo Lorenzo projektuotos rytinė ir vakarinė oficinos bei kiti pastatai, imtas tvarkyti parkas: centrinėje dalyje įrengtas parteris su tvenkiniu, į vakarus nuo rūmų atsirado stačiakampės aikštelės, apsodintos liepomis.
Savo klestėjimo laikais XIX a. pab. – XX a. pr. dvaras buvo naudojamas reprezentaciniams tikslams, ūkinė veikla jame nebuvo išvystyta. Dvaras garsėjo savo kultūrine bei švietėjiška veikla – čia nuo 1873 m. veikė garsioji Oginskių muzikos mokykla, kurioje 1889-1892 m. mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Čia jis pradėjo groti fleita, giedoti bažnyčios chore. Vėliau, kaip labai gabus mokinys, gavo kunigaikščio 13 rublių stipendiją ir išvyko mokytis į Varšuvą. Kunigaikščiai Oginskiai, o ypač Mykolas Oginskis, padarė labai didelę įtaką XIX a. – XX a. pr. Plungės ir visos Žemaitijos kultūriniam gyvenimui. Prie mokyklos dvarininkų lėšomis buvo įsteigtas orkestras. Spaudos draudimo metais viename dvaro pastatų veikė lietuviška dviejų klasių mokykla. Rūmuose buvo turtinga biblioteka, gausūs numizmatikos ir archeologijos radinių rinkiniai, paveikslų ir kitų meno vertybių kolekcijos.
M. Oginskis buvo geranoriškas žmogus, palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio ir rankdarbių parodas. Valdant M. Oginskiui Plungės dvare mėgdavo lankytis žymūs to laiko kultūros ir meno veikėjai. M. Oginksis taip pat buvo sukaupęs didžiulę meno kolekciją. Po dvaro nacionalizavimo dalis jos pateko į Lietuvos muziejus. M. Oginskiui mirus, dvaru rūpinosi jo žmona Marija Skuževska Oginskienė.
Po Pirmojo pasaulinio karo pastatus perėmė Lietuvos švietimo įstaigos. 1919 m. rūmuose įkurta mokykla, vėliau tapusi Saulės gimnazija, kuri 1929 m. reorganizuota į mokytojų seminariją. 1922 m. Plungės dvaro sodyboje įsikūrė Žemės ūkio mokykla. 1934 m. atsikėlus kariškių pulkui, rūmai buvo pritaikyti atskiriems butams. Antrojo pasaulinio karo metais, įsiliepsnojus gaisrui rūmuose, jie stipriai nukentėjo. Po to nebuvo naudojami. 1953 m. perduoti Žemės ūkio ministerijai, kuri čia įsteigė žemės ūkio technikumą. Nuo 1960 m. rūmuose veikė vidurinė mokykla, o nuo 1965 m. – statybininkų mokykla. 1994 m. Plungės dvare įkurtas Žemaičių dailės muziejus, jam perduoti beveik visi išlikę pastatai. Nuo 2007 m. pradėti Plungės dvaro sodybos restauravimo ir pritaikymo turizmo reikmėms darbai.
KPD informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.