Kas galėtų paneigti, jog ne atsitiktinumas, o dėsningumas yra tai, kad ypatingas Druskininkų oras, mineralinių versmių unikalumas gali suteikti šių kraštų žmonėms sparnus ir pastūmėti drąsiems poelgiams.
Dabar, kai laukiame iš kelionės motociklu aplink pasaulį sugrįžtančio druskininkiečio Karolio Mieliausko, derėtų prisiminti kitą drąsių druskininkiečių – Halinos ir Stanislavo Bujakovskių odisėją iš Druskininkų į Šanchajų. Nors šias abi keliones skiria lygiai 85-eri metai, akivaizdu, kad tarp jų yra tam tikrų sutapimų ir analogijų, iš kurių svarbiausias – išskirtinis noras nugalėti rutiną, mesti iššūkį sau bei leistis į gilesnį pasaulio ir žmonijos pažinimą, startuojant Druskininkuose, nuo kurių prasideda Lietuva.
Komfortą iškeitė į nuotykius
„Verčiau jau mirti iš aistros nei iš nuobodulio“, – 1934 metais sakė druskininkiečiai Halina Korolec-Bujakovska ir Stanislawas Bujakovskis, žmonės, palikę ryškų pėdsaką ir Lenkijos, ir Lietuvos kelionių istorijoje.
Stanislavas ir Halina buvo kilę iš turtingų šeimų, tačiau prabangius pobūvius ir madingus drabužius iškeitė į pramuštgalvišką kelionę motociklu iš Druskininkų į Šanchajų. Tai buvo tolimiausias pasaulio taškas, kurį matė savo žemėlapyje ši įsimylėjusių jaunuolių pora.
1934 metų rugpjūčio 19-osios rytą jaunoji pora motociklu 10 AG, 1000 cm3 B.S.A. su priekaba išjudėjo iš Druskininkų, nuo Bujakovskio namo (dabartinės Druskininkų savivaldybės pastatas). Motocikle jaunieji nuotykių ieškotojai įsigudrino sutalpinti ne tik palapinę, keturis pledus, dvi pagalves, rūbus, įrankius ir atsargines dalis, bet ir primusą, fotoaparatus bei dvi sukneles, kurias gerų manierų Halina tikėjosi apsivilkti svečiose šalyse.
Beveik 24 tūkst. kilometrų kelias vedė iš Druskininkų per Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Austriją, Bulgariją, o vėliau – per Turkiją, Siriją, Iraką, Indiją, Birmą, Vietnamą. Kelionė, turėjusi būti kiek neįprastas jaunavedžių medaus kopinėjimas, tapo rimtu išbandymu jaunai kelionių motociklu entuziastų porai.
Kelionėje užklupo maras
Dažni motociklo gedimai, sunkios kelionės sąlygos, nuovargis, pinigų trūkumas (pora išvažiavo, turėdama mažiau nei 100 svarų) – visa tai lėtino kelionės tempą ir atitolino jos finišą. Halina ir Stanislavas nakvodavo palapinėje, patys ant primuso gaminosi maistą.
Visi įvairiose šalyse sutikti žmonės stengėsi, kaip įmanydami, padėti susivėlusiems, purviniems, neretai alkaniems atvykėliams iš tolimų kraštų. Vieni dalijosi vos ne paskutiniu duonos kąsniu ar benzino litru, kiti priglausdavo nakčiai, treti tiesiog nešykštėjo gero žodžio.
Pasiekus Birmą, Stanislavą užklupo maras. Keliolika dienų trukusi Stanislavo liga ne juokais išgąsdino Haliną. Laimė, į pagalbą atskubėjo prancūzų vienuolės, kurios pastatė Stanislavą ant kojų.
1936 m. vasario 21 d. sutuoktiniai kirto Kinijos sieną, o kovo 15 dieną keliautojai iš Druskininkų pasiekė galutinį savo tikslą – Šanchajų. Pačią paskutinę kelionės akimirką Bujakovskių motociklas galutinai sugedo ir atsidūrė Lenkijos ambasados Šanchajuje pastogėje. Tačiau tai nesutrukdė sutuoktiniams tapti pirmaisiais Europos motociklininkais, pasiekusiais miestą prie Jangdzės upės, o Halina tapo pirmąja europiete moterimi, motociklu įveikusia tokį ilgą atstumą.
Poros gyvenimas – spalvingas
Šios poros gyvenimas ir po šios kelionės buvo pilna netikėtumų ir iššūkių. Kaip pasakojo Bujakovskių gyvenimo peripetijomis besidominti Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo ir informacijos vadybininkė Ana Kaciun, šios poros gyvenimas buvo pilnas išsiskyrimų, gyvenimo įvairiose pasaulio šalyse.
A. Kaciun sakė, kad 2011 metais Lenkijoje buvo išleista knyga „Mano vaikinas, motociklas ir aš“, kurioje knygos autorius, remdamasis Halinos Bujakovskos dienoraščiais, papasakojo apie poros legendinę kelionę iš Druskininkų į Šanchajų. Ši knyga sulaukė didžiulio populiarumo, išversta į užsienio kalbas, svarstoma galimybė šią knygą išversti ir į lietuvių kalbą.
Kaip pasakojo A. Kaciun, japonų armijos daliniams užėmus Kiniją, gyventi Šanchajuje tapo nesaugu, todėl besilaukianti Halina nusprendė grįžti į gimtuosius Druskininkus, o Stanislavas, Lenkijos spaudos užsakymu, liko fotografuoti karinio konflikto. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas jaunąją šeimą išskyrė beveik dešimtmečiui. Stanislavas tapo Britanijos kariuomenės transporto tiekėju, o Halina su sūnumi iš Druskininkų išsikraustė į Gdanską.
Po karo Stanislavas į Lenkiją nebegrįžo, jis įsikūrė Indijoje, Kalkutoje. Po kurio laiko pas jį atvyko ir Halina su sūnumi.
„Įdomu tai, jog Halinos ir Stanislavo sūnus rimtai užsiėmė sportu, jis tapo pirmuoju Indijai atstovavusiu slidininku, 1964 metais dalyvavusiu Olimpinėse žaidynėse. Pateiktoje oficialioje informacijoje apie Bujakovskių sūnų buvo rašoma, jog jis – lenkų- lietuvių kilmės slidininkas“, – įdomiais faktais apie legendinę šeimą dalijosi A. Kaciun.
Bandė pakartoti kelionę
Prieš penkerius metus, minint Bujakovskių kelionės 80-metį, jauna pora iš Poznanės Joanna Sobkovska ir Daniel Skibinski ryžosi pakartoti kelionės trasą ir motociklais pasiekti Šanchajų, įveikdami dešimties tūkstančių kilometrų kelią.
2014-ųjų rugpjūčio 19-ąją prie buvusios Bujakovskių vilos, dabartinio Druskininkų savivaldybės administracijos pastato (Vilniaus al. 18), drąsuolių poros išlydėti susirinko didelis būrys druskininkiečių ir kurorto svečių.
Keliautojai motociklu vyko iki Kinijos sienos, toliau važiuoti nesiryžo dėl galimų problemų su Kinijos biurokratais.
Nusprendė apkeliauti pasaulį
Naujausia druskininkiečio odisėja motociklu – 2019 metų rugpjūčio 17 dieną Druskininkuose prasidėjusi K. Mieliausko kelionė aplink pasaulį per rekordiškai trumpą laiką – vos 40 dienų.
„Kelionės metu noriu pasauliui pristatyti Lietuvą ir Druskininkus. Neveltui vienas iš mano kelionės devizų – „Lietuva prasideda nuo Druskininkų“, – sakė K. Mieliauskas jį išlydėti į amfiteatrą prie Druskonio atvykusiems druskininkiečiams ir kurorto svečiams.
K. Mieliauskui buvo įteikta Druskininkų vėliava ir simbolinis maišelis su druska. Karolio laukė 20 tūkst. kilometrų kelionė per visą Eurazijos žemyną, Šiaurės Ameriką ir vėl – per visą Europą.
„Mintis apkeliauti aplink pasaulį, manau, daugeliui žmonių prasisuka galvoje. Ir aš nesiruošiu jos nuasmeninti. Vieni pasitaikius galimybei žvejoja lėktuvo bilietus į skirtingus žemynus, kiti tą bando daryti automobiliu. Aš esu pratęs prie ekstremalesnių kelionių ir mano įrankis – motociklas“, – sakė Karolis.
Pakeliui K. Mieliauskas susitikinėjo su užsienio lietuviais, kvietė juos atvykti į 2021 metais Druskininkuose vyksiančias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, ieškojo žmonių, galinčių tapti Lietuvos ir Druskininkų ambasadoriais įvairiose užsienio šalyse.
Dėl tautiečių pakeitė maršrutą
Nors pervažiuoti Rusiją galima beveik vienu keliu tiesiai, Karolis jau ketvirtą kelionės dieną nusuko nuo pagrindinio kelio, nes panoro aplankyti toli nuo namų gyvenančius lietuvius. Motociklininkas nuo Kazanės nusuko link Permės, kurioje gyvena druskininkiečiai Tomas ir Simas, kilę iš Druskininkų. Jie – gerbiami vietos verslininkai, gerai įsitvirtinę, sukūrę šeimas. Kaip patys juokavo, būtent meilė čia ir atvedė. Tačiau tautiečiai išlaikė lietuvybę, ją vertina. Vaikai kalba lietuviškai.
„Susitikome su Tomu ir Simu. Labai malonu, būnant taip toli nuo Lietuvos, sutikti lietuvius. Jiems tikriausiai irgi smagu sulaukti lietuvių namuose, mat sutiko su puota. Pas juos tautiečiai į Permę užklysta retai. Dar smagiau, kad jie – tūli druskininkiečiai. Kasmet bent po mėnesį ar du praleidžia Druskininkuose. Vakaras neprailgo“, – prasiminė Karolis.
Praėjus beveik savaitei nuo starto Druskininkuose, lietuvis pasiekė Krasnojarską. Čia Karolis apsistojo pas lietuvį Antaną, vieną iš tremtinių palikuonių, taip ir negrįžusių gyventi atgal į Lietuvą. Lietuviškai jis vis dar kalba puikiai, domėjosi, kaip sekasi gimtajai šaliai, tačiau pats yra jau susikūręs gyvenimą Krasnojarske. Ir ten gyvena ne vienintelis Antanas. Tenykštėje lietuvių bendruomenėje – apie 300 narių. Jų istorijos panašios. Lietuvoje nebeturėjo kur grįžti, todėl įleido šaknis Rusijoje.
K. Mieliauskas susitiko su lietuvių bendruomene, surinko ten buvusių druskininkiečių parašus ant Druskininkų vėliavos ir įteikė jiems kvietimą 2021 metais atvykti į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.
Ir motociklas skrido lėktuvais
Per dvi savaites Karolis pervažiavo visą Rusiją ir sustojo Vladivostoke. Ten jo motociklas buvo pakrautas į lėktuvą ir išskrido į Los Andželą. Tuo pat metu JAV pasiekė ir drąsus keliautojas.
Los Andželo muitinėje buvo kilę rimtų problemų. Dėl biurokratinių formalumų motociklo atsiėmimas galėjo užtrukti, tai grėsė kelionės grafiko suardymu. Laimė, į pagalbą atėjo lietuvių kilmės muitininkas, kuris operatyviai išsprendė šią problemą.
Los Andžele Karolis viešėjo Lietuvos konsulate, susitiko su šiame Amerikos didmiestyje gyvenančiais tautiečiais.
Vėliau Karolio kelionė persikėlė į legendinį greitkelį Route 66, kuriuo mūsų keliautojas skriejo link Čikagos. Šiame mieste, kuris laikomas, Amerikos lietuvių sostine, Karolis susitiko su tautiečiais ir smagiai vakarojo.
Iš Čikagos – į Niujorką, o iš ten – skrydis į Londoną. Didžiosios Britanijos sostinėje Karolis aktyviai bendravo ir produktyviai leido laiką su ten gyvenančiais lietuviais, kuriuos susitikimui pakvietė į Londone įsikūrusią „Bernelių užeigą“.
Nustebino istoriniai sutapimai
Dabar druskininkietis savo plieniniu žirgu lekia Europos greitkeliais ir tikisi, jog suspės į Druskininkus, kaip ir buvo planavęs, rugsėjo 27 dieną, į Turizmo dienų atidarymą.
Paklaustas, ar jis žinojęs, jog lygiai prieš 85-erius metus iš Druskininkų į žygį tolimųjų kraštų kryptimi irgi išsiruošė du druskininkiečiai Stanislawas ir Halina, Karolis sakė, jog apie tai išgirdo pirmą kartą, ir tai jį maloniai nustebino.
„Tai labai simboliška ir netikėta. Tokie sutapimai tikrai neatsitiktiniai. Akivaizdu, jog Druskininkuose visais laikais buvo žmonių, mėgstančių iššūkius ir norinčių geriau pažinti tolimus kraštus ir save. Visada buvo ir bus žmonių, norinčių apie Druskininkus pranešti visam pasauliui. Šioje kelionėje dar kartą supratau, jog Lietuva tikrai prasideda nuo Druskininkų“, – sakė Karolis.
Karolio Mieliausko sutikimas organizuojamas penktadienį, rugsėjo 27 dieną, 20 val. „Snow Arenoje“.
„Mano Druskininkai“ informacija