Dėl savo geros geografinės padėties Darsūniškiui teko priimti visas priešiškai nusiteikusias kariuomenes. Miestelis ne kartą degė ir darsūniškiečiai nusprendė pastatyti vartus, pro kuriuos kaip tikėjo vietiniai gyventojai ugnis ir nelaimės neprasiveržtų.
Kiekvieną miestelio svečią pasitinka ant trijų kelių stovintys Šv. Agotos, Šv. Kazimiero ir Šv. Jurgio vartai. Prie pat Nemuno įsikūrusiame Darsūniškyje galima atsigerti mineralinio šaltinio vandens, aplankyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, varpinę, parką, žydų kapines, pasivaikščioti Nemuno pylimu.
Šv. Agotos vartai: https://goo.gl/maps/hcCPB81fLQbVMfWT7
Šv. Jurgio vartai: https://goo.gl/maps/D3UdoWv8az6gtXcd7
Šv. Kazimiero vartai: https://goo.gl/maps/7H7tTfrsn5RaQLVf7
Senieji vartai nėra išlikę iki mūsų dienų. Sovietmečiu, 1963 m. vartai buvo nugriauti, o atstatyti Atgimimo laikais 1990 m.
Šimtamečių vartų pastatymo data nėra aiški. Paplitusi nuomonė, kad vartai pastatyti po 1818 m. gaisro, kuomet sudegė bene visas miestelis su bažnyčia – jie ir buvo pastatyti tam, kad apsaugotų miestelį nuo gaisrų. Tai tarsi patvirtina šv. Agotos – globėjos nuo gaisrų – vartai. Pagal kitą versiją – kad vartai statyti žymiai anksčiau, 1818 m. gaisro metu nukentėjo ir vėliau buvo atstatyti.
Kaišiadorių muziejuje saugomas Darsūniškio klebono kun. Juozapo Čapliko 1913 m. sausio 16 d. sudarytas „Darsūniškio Romos katalikų parapijoje esančių kryžių sąrašas”, kuriame rašoma ir apie Darsūniškio vartus: „Šv. Agotos ir Šv. Kazimiero vartai pastatyti lenkų karalių laikais; žymėjo Darsūniškio miestelio, besinaudojusio Magdeburgo teise, ribas”, o „Šv. Jurgio vartai su jo paveikslu pastatyti prieš trejus metus Darsūniškio miestelėnų”.
Vartai buvo nugriauti 1963 m. rugpjūčio 10 d., o jų liekanos suverstos į Nemuną. Atstatyti 1990 m. rugpjūčio 11 d. Vartų skulptūros ir paveikslas buvo netikėtai surasti tuometiniame Lietuvos TSR ateizmo muziejuje Vilniuje. Muziejus viską grąžino atgal į atstatytuosius vartus. Šv. Agotos vartuose buvo pritvirtintas ir bronzinis Darsūniškio herbas, kuriame pavaizduotas šv. Kazimieras (nuo Kruonio pusės).
Per ilgą laiką vartus–koplytėles apgaubė įvairūs nutikimai ir legendos. Per gaisrus ir karus vartai išlikdavo sveiki. Tokie įvykiai stiprindavo žmonių tikėjimą vartuose esančių šventųjų galia ir užtarimu. Todėl kiekvieną iš šių trijų šventųjų dieną vykdavo procesijos prie vartų, žmonės meldėsi, prašė malonių ir užtarimo. Ypač garbinama buvo šv. Agota – globėja nuo gaisrų. Žmonės pasakojo, kad kai tik kildavo gaisras, reikėdavo ranka ar lazda paliesti šv. Agotos skulptūrą, paskui nubėgti ir paliesti degantį namą – ir ugnis bemat užgesianti. Šv. Agotos ir Kazimiero statulos senuosiuose vartuose buvo rengiamos rūbais.
Daugiau informacijos apie Kaišiadorių krašto lankytinus objektus – Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras