Snieguotas labas,
Tau rašo supykęs Kalėdų Senelis. Esu dar Šiaurės ašigalyje, savo apsnigtoje kalnų trobelėje.
Čia labai daug sniego ir speiguotai šalta, bet kaip niekada ryškiai spindi žvaigždės. Sėdžiu savo raudonam supamam krėsle prie židinio, geriu karštą svarainių arbatą ir rašau Tau šį laišką. Šalia manęs lūpas patempę sėdi 4 Nykštukai ir mano sekretorė. Spėk iš vieno karto, kodėl Jie liūdi?
Mes ką tik iki dugno DAR KARTĄ iškratėme visą Kalėdų paštą, peržiūrėjome 7,9 milijardo laiškų, bet… jame neradome Tavojo laiško. Tas pats buvo ir pernai… Aš labai nuliūdau… Negi Tu pamiršai, ką reiškia svajoti?
Man labai patinka gauti Žmonių laiškus, skaityti jų svajones ir jas išpildyti. Tikiuosi kitais metais gausiu ir Tavąjį. Nors laiško negavau – vistiek Tave šiais metais aplankysiu. O Tu DABAR mintyse sugalvok pačią didžiausią savo svajonę. Aš ją išgirsiu ir išpildysiu.
Tiesa… man tenka gerokai paplušėti, kad tyliai atneščiau Tau dovanas… Pas Tave lyg ir nėra kamino… Pamenu, kiek vargau pernai, kol tyliai atrakinau tas užrakintas duris. Galvojau, kad Tavo kaimynai iškvies man policiją… O aš turiu tik vieną vienintelę naktį aplėkti viso Pasaulio Žmones ir pristatyti Jiems dovanas.
Kai yra kaminai man daug paprasčiau… nors dabar jie tokie siauri… O mano six pack‘as pasislėpęs po sausainiais. Na… aš juos mėgstu labiau nei salotas… tai įtraukiu pilvą, trumpai nekvėpuoju ir įčiuožiu per kaminą. Pernai viename iš jų pastrigau, tad nuo praeitos savaitės JAU pradėjau sportuoti…
Geriems Žmonėms aš atnešu ne tik matomas, bet ir NEMATOMAS dovanas, o Blogiems – kibirą anglių, dar pridedu ir labai daug… tų nematomų dovanų. Man gi negaila…
Kaip manai, ką šiais metais gausi Tu?
Iš tų nematomų Tu dabar turbūt juokiesi ir galvoji, kas čia „do“ suvalkietis Kalėdų senelis… Nebijok… anglių Tau šiais metais neatnešiu. Ne dėl to, kad Tu turbūt neturi kamino… Žinau, kad šiais metais buvai VISAI NIEKO Žmogus. Ok… buvai geras su pliusu.
Ištisus metus aš per savo dangaus žiūroną stebiu kiekvieną Pasaulio Žmogų. 8 milijardai Žmonių telpa jame. Kartais pavargstu ir užsnūstu… tada man padeda Nykštukai ir sekretorė. Jie jau paruošę roges, o Šiaurės ašigalio Rudolfai, išsipūtusiais žandais triauškia morkas ir ruošiasi mūsų labai tolimai, bet stebuklingai kelionei… Ji jau visai čia pat.
Kai aplankau visų Žmonių namus, grįžtu į savo Šiaurės ašigalio trobelę ir per žiūroną stebiu Žmones, kurie kartu su Šeimomis smagiai pakuoja dovanas ir džiaugiasi taip, kad net nušvinta visa Šiaurės pašvaistė. Tada džiaugiuosi ir aš. Man labai patinka, kai Jie šypsosi.
Tiesa… taip būna ne visada, nes… kartais po Kalėdų eglute Jie neranda to, ko manęs prašė… Žinai, kodėl? Aš Jiems SPECIALIAI to neatnešu…
Ne dėl to, kad šitas senelis su nunešiotais batais ne multi milijonierius ar, kad man per sunku jas užnešti… Aš žinau, kad Jiems reikia visai ne to…
Jeigu Tu perskaitytum, kai kuriuos laiškus… Deja, bet dėl Kalėdų Senelio slaptosios tarnybos duomenų apsaugos įstatymo Tau paskaityti jų negaliu duoti.
Aš gaunu labai daug gražių laiškų su nuoširdžiais norais ir juos visus alei vieną išpildau. O kiti man rašo ir „sako“: „Labas, Seni, kaip gyveni? Tikiuosi su savo trilitrio stiklų akiniais perskaitysi, ką čia parašiau… Buvau šiais metais pusiau geras, padovanok man nuliovą Porsh‘ą ir mėnesio atostogas po palme su ULTRA FULL MAX ALL INCLUDED Seišeliuos. Būk drūtas ir sveikas. Iki!“.
Kitas prašo naujos Žmonos, kuri nebambėtų, nes šita jau nusibodo… Trečias – nuliovo Iphono, nors nebepamena, ką reiškia leisti laiką kartu su Šeima. Scrolina ištisą parą Instagrame ir net nemato kaip greitai užaugo Jo vaikas…
Kažkas nori numesti 6 kilus, kad tilptų į pernykštę suknią ir prašo manęs „Seneli, padaryk taip, kad galėčiau laikytis šokolado „dietos”, valgyti Snickersus užkandant Macarons‘sais ir nestorėt… Aha ir aš taip norėčiau… Aš jau du kartus šiais metais platinau savo kostiumą… Bet Jie visi man sako: „Kai TAI GAUSIU AŠ BŪSIU 1000 kartų LAIMINGA(-S) ir baisiai gera(-s) kitais metais!“… Bet ne to jiems reikia… Aš viską matau! Manęs taip lengvai neapmausi.
Todėl niekada to Jiems ir nedovanoju… Po Jų Kalėdų eglute padedu labai mažas dovanas ir daug daug nematomų, nes jų ir reikia Jiems labiausiai… Tada jie pyksta, kad neatnešiau to, ko norėjo… o aš šypsausi. Bet vėliau supranta, kad geriausios dovanos nėra Porsh‘as, nuliovas Iphonas ar minus 6 kilai… aš Jiems padovanoju gerokai daugiau. Kartais Jie net patys nesupranta, kad aš padėjau tai po Jų Kalėdų eglute.
Per tą stebuklingą naktį su Nykštukais aplankau kiekvieną Pasaulio Žmogų. Taip pat ir Tave. Kiekvienam po eglute padedu apčiuopiamas ir tas NEMATOMAS dovanas. Nematomas labai lengva užnešti. Jos labai lengvos, bet jose įpakuoti patys reikalingiausi Žmogui dalykai. Jas turiu tik aš, savo stebuklingame maiše. Parduotuvėje jų nei vienos nenusipirksi, o ir kainuoja jos brangiau nei 10 Porsh‘ų…
Pažiūriu, ko kiekvienam reikia labiausiai ir palieku po eglute – begalybę sveikatos, toną meilės, „dadedu” nuoširdumo, dvigubai tiek sėkmės, gerokai daugiau paprastumo, drąsos siekiant savo svajonių ir dar daug daug visko… (ne viskio)… Pripildau kiekvieno namus jaukumu, o Žmonių širdis – stebuklais ir tyliai tyliai išeinu.
Šiais metais Tau po Kalėdų eglute, greta matomų dovanų, paliksiu labai daug tų nematomų, nes jos pačios svarbiausios Žmogui, kad Jis būtų… laimingas. Ar matei, kiek daug gražių stebuklų įvyko po praeitų Kalėdų?
Kitais metais parašyk man laišką su pačia didžiausia savo svajone. Na, o jeigu tingėsi – tiesiog tyliai sugalvok mintyse. Aš išgirsiu.
Stebuklingų Kalėdų! Kad jos ateitų į Širdis.
Kalėdų senelis, Nykštukai ir sekretorė iš Šiaurės ašigalio, kartu su visa We love Lithuania komanda.
Santa Claus Main Post Office
FI-96930 Arctic Circle,
North Pole
Str. aut.: Lina Mureikaitė