Bernardinų sodo teritorijoje nuo senų laikų augo miškai, pagonybės laikais laikyti šventais. Kada 1469 m. Kazimieras Jogailaitis pasikvietė brolius bernardinus į Vilnių, jiems buvo suteiktas žemės sklypas įsikūrimui į pietryčius nuo Pilies kalno, priešais Trijų Kryžių ir Bekešo kalnus, Vilnios kilpoje, netoli Karališkojo malūno (stovėjusio dabartinių teniso kortų vietoje, statyto U. Hozijaus, kaip ir Žaliasis tiltas), į pietus nuo Sereikiškių. Dažnai karališkieji asmenys ir miesto gyventojai užrašydavo maldos namams žemės sklypus.
Pačiame Vilniaus centre, tarp Gedimino pilies kalno, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno įsikūręs Bernardinų sodas (anksčiau vadintas Sereikiškių parku). Po ilgiau nei metus trukusios rekonstrukcijos 2013 m. parke atkurta autentiška XIX amžiaus aplinka pagal dailininko Vladislovo Štrauso projektą.
Parkas atgavo istorinį Bernardinų sodo pavadinimą, nes, istorikų teigimu, kelis šimtmečius didžiojoje dalyje šios teritorijos buvo įrengtas būtent bernardinams priklausęs sodas. Jam atminti sukurta vienuolių sodo ekspozicija su vaistiniais, prieskoniniais, maistiniais ir arbatiniais augalais. Parke galima apžiūrėti atkurtus senuosius parko elementus: alpinariumą, tvenkinį, Belvederio kalnelį, centrinę aikštę, pasivaikščioti takais palei Vilnelę, pasigrožėti istorinėse vietose įrengtais fontanais, kurių vienas yra muzikinis. Parke taip pat yra rožynas, vaikų žaidimo aikštelės.
Ypatinga parko erdvė – Botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių Rytų Europoje Botanikos sodų. Ekspozicijoje pamatysite ginkmedį, geltonąją sedulą, kanadinę pocugę, juodąją pušį, tris vienus seniausių Vilniuje ąžuolus. Beje, šalia įėjimo nuo šv.Brunono gatvės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia 400 šimtus metų.
Parkas atidarytas lankytojams kasdien nuo 7 iki 22 val. Lankymas nemokamas.