Leipalingio dvaro rūmų ansamblį sudaro trys tarpusavyje sujungti pastatai – rūmai, oranžerija ir grūdų sandėlys. Leipalingio dvaro sodybos rūmų tvarkybos darbai pradėti daugiau nei prieš dešimtį metų ir vykdyti dviem etapais. 2015 m. sutvarkyta ir vietos bendruomenės reikmėms perduota rūmų dalis, o 2021 m. rugsėjo mėn. priimti buvusios oranžerijos ir grūdų sandėlio patalpų tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai. 2021 m. gruodžio 28 d. įvyko oficialus antrojo etapo metu sutvarkytos Leipalingio dvaro rūmų ansamblio dalies atidarymas.
Leipalingio dvaro rūmai į saugomų vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą įrašyti 1980 m. Dvarvietė Leipalingyje rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1503 m. Nuo 1508 m. dvaras priklausė Sapiegoms, nuo 1745 m. – Masalskiams, nuo 1792 m. – Kruševskiams. Iki mūsų dienų išlikę klasicistinės architektūros Leipalingio dvaro centriniai rūmai statyti XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, jų statytojas – kanauninkas Antanas Kruševskis. Tuo metu pastatyti klasicistinės architektūros rūmai – vienaaukščiai su mezoninu, stačiakampio plano, lakoniškų formų. Pietinio fasado kompozicinis akcentas – dorėninis keturių kolonų portikas su frontonu. Portiko karnizai dekoruoti modiljonais, frizas triglifais. Šiaurinį fasadą taip pat puošia analogiškos stilistikos šešių kolonų portikas, laikantis balkoną, aptvertą stilinga ažūrine lieto metalo tvorele. Patalpos viduje išdėstytos dviem anfiladinėmis eilėmis. Prie vestibiulio prišlietos rūsio ir mezonino laiptinės.
Ženkli rūmų rekonstrukcija įvyko XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, dvarą įsigijus inžinieriui Balinskiui. Tuo metu prie rūmų pristatytas neoklasicizmo stiliaus grūdų sandėlis ir jį su rūmais jungianti oranžerija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1924 m. Leipalingio dvaras išparceliuotas. Rūmai perduoti švietimo ministerijai, juose įsikūrė progimnazija. Dabartinę išvaizdą ir plano struktūrą dvaro rūmai įgavo po XX a. šešto dešimtmečio ir 1986–1989 m. rekonstrukcijų.
Sovietmečiu rūmų pastate veikė mokykla. Atkūrus nepriklausomybę, mokykla palaipsniui buvo iškelta į tinkamesnį pastatą. Ilgainiui Leipalingio dvaro rūmai tapo nenaudojamais, jų būklė vis blogėjo. 2008 m. Druskininkų savivaldybės administracija pradėjo rūpintis Leipalingio dvaro centrinių rūmų restauravimo ir pritaikymo bendruomenės centro reikmėms galimybėmis. Prieš projektavimo darbus patikslintos Leipalingio dvaro sodybos vertingosios savybės. Leidimas Leipalingio dvaro sodybos rūmų tvarkybos darbams pagal architekto Dariaus Saltono parengtą projektą išduotas 2011 metais. Atlikti kvalifikuotus architektūros tyrimus ir konsuluoti rengiant tvarkybos darbų projekto korektūras 2013 m. pakviestas Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedros dėstytojas Evaldas Purlys.
Pirmojo etapo metu sutvarkius dvaro rūmų patalpas jose įsikūrė seniūnija, biblioteka, Leipalingio mokyklos kraštotyros muziejus, čia rengiami leipalingiečiams svarbūs renginiai, šventės, edukacinės programos.
Antrojo etapo rūmų tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai atlikti įgyvendinus projektą „Kultūros paveldas abipus sienos“ (partneris – Gardino miesto religijos istorijos muziejus). Atlikta darbų už 1,3 mln. Eurų. Leipalingio dvaro sodybos rūmų kapitalinio remonto projekto autorius architektas Darius Saltonas, tvarkybos darbų projekto rengėja – Giaudina Dobožinskaitė. Darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“. Atlikti šie tvarkybos darbai: vidaus ir išorės autentiškų angų atidengimas, stogo konstrukcijų remontas, fasado dekoratyvinių elementų (karnizų, braukų, kapitelių) restauravimas, betono lubų su metaliniais profiliais restauravimas, sienų mūro ir tinko restauravimas, rūsio skliauto remontas, plytų ir riedulių mūro valymas, siūlių remontas, stalių galinių restauravimas ir remontas.
Įgyvendinus projektą, buvusiose oranžerijos ir grūdų sandėlio patalpose įrengti darbo kabinetai, grimerinė, pagalbinės patalpos, 20 vietų konferencijų salė, antrame aukšte – 150 vietų koncertinė salė. Pastatu galės naudotis ir neįgalieji – jų reikmėms įtaisytas keltuvas patekimui į antrąjį aukštą. Seniausioji statinio dalis – įspūdingas skliautuotas rūsys su trimis masyviais stulpais išilginėje ašyje taip pat pritaikytas kultūros reikmėms: parodoms, kameriniams renginiams ir koncertams.
Tvarkant Liepalingio dvaro sodybos rūmų pastatą, vienu svarbiausių uždavinių buvo žalojančių XX a. antros pusės antsluoksnių ir naujadarų pašalinimas. Etapais įgyvendinus projektą, pavyko atskleisti ir išryškinti XIX a. ir XX a. pradžioje susiformavusias dvaro pastatų vertingąsiass savybes. Ypatingai svarbu, kad pirmykščius dydžius atgavo dauguma svarbiausiųjų rūmų erdvių, o langai – buvusias formas ir skaidymo piešinį. Atstatyti pirminiai autentiški (gerokai mažesni, nei suformuotieji sovietmečiu) buvusio grūdų sandėlio langų angų dydžiai iš esmės pakeitė šios pastato dalies vaizdą – buvusiam ūkinės paskirties pastatui grąžintas architektūros unikalumas ir išskirtinumas.
Kultūros paveldo departamento informacija ir nuotraukos
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.