Aukštosios Fredos dvaras (arba Fredos dvaras) yra Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante.
1500 m. LDK Aleksandras Jogailaitis vietovę padovanojo iždo raštininkui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį.
1673 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus Liudvikui Fredui suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas.
1795 m. šioje vietoje žemes nusipirko dvarininkas Juozas Godlevskis ir įkūrė centrinį dvarą.
XIX a. pradžioje pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai, du didieji priešais rūmus suformuoti tvenkiniai sudarė apverstų didžiųjų raidžių G ir J kompoziciją – Juozo Godlevskio inicialai (tvenkinių forma kiek pasikeitė ir įžiūrėti inicialus šiuo metu jau nebeįmanoma).
XIX a. viduryje dvaras priklausė Gauronskiams, vėliau buvo parduotas valstybei.
1882 m. jame pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba. Dvaro rūmuose gyveno pirmasis tvirtovės komendantas Oskaras Klemas, kituose dvaro pastatuose – kareiviai. Statant ir stiprinant tvirtovę, jos karinėms reikmėms buvo pertvarkyta šio dvaro sodyba, joje įrengtas artilerijos kiemas. Į pietus nuo dvaro parko suformuoti Centrinio įtvirtinimo pylimai ir vienas iš didžiųjų redutų. Dvaro sodybos teritorijoje nutiesti keliai ir geležinkelio linijos, įrengtos Fredos kapinės, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė.
Teritorija į rytus nuo dvaro sodybos tapo artilerijos pratybų lauku. Pirmojo pasaulinio karo metais keli pastatai buvo sunaikinti, kai kurie tarpukariu atstatyti.
Čia buvo įsikūrę našlaičių namai. 1920 m. – Žemesnioji sodininkystės – daržininkystės mokykla.
1922 m. K. Regelis organizavo pirmuosius darbus VDU Matematikos – gamtos fakultetui priskirtoje Aukštosios Fredos dvaro 70 ha teritorijoje, į kurį pateko ir buvusio Jozefo Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrengimų.
1923 m. liepos 8 d. botanikos sodas buvo iškilmingai pašventintas, ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai.
Universiteto botanikos sodas buvo kuriamas kaip visos Lietuvos botanikos mokslų centras.
1941 m. sausį įsteigus Lietuvos mokslų akademiją, Botanikos sodas perėjo jos žinion ir tapo mokslo įstaiga.
Karo metu kolekcijos ir ekspozicijos labai nukentėjo, visai sunyko augalų sistematikos skyrius, daug augalų žuvo oranžerijoje, beveik žuvo rožių kolekcija.
1974 m. vyko didelė centrinės dalies rekonstrukcija. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema.
Kauno botanikos sodas 1989 m. tapo Botanikos instituto filialu, o 1990 m. – savarankiška Lietuvos Mokslų Akademijos mokslo įstaiga.
1992 m. jis buvo įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.
Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.
Vėlyvajam klasicizmui priskiriamas centrinis dvaro rūmų pastatas pasižymi monumentaliomis formomis. Dviaukštis pastatas stovi sodybos centre tarp tvenkinių, pagrindiniu fasadu atsuktas į pietus.
Daugiau panašių nuotraukų: