Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.
Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…
8-10 indelių po 250 mililitrų pasiruošiu:
1 kg rabarbaro kotų (sveriu be lapų)
3 nedidelius svogūnus (apie 250 g)
200 g rudojo cukraus
100 ml obuolių arba vyno acto
100 ml tyro aliejaus
0,5 aš druskos
1 aš harisos prieskonių (galima keisti aitriosios paprikos dribsniais ar milteliais)
2 aš kalendros sėklų (nebūtinai)
Rabarbarus nulupu ir supjaustau nedideliais gabaliukais. Svogūnus sukapoju, kalendros sėklas sutraiškau peilio šonu ant medinės lentelės.
Puode įkaitinu aliejų, suberiu kalendras, kelias minutes paverdu ir sėklas išgriebiu. Suberiu svogūnus ir kaitinu juos iki lengvo pageltonavimo. Sudedu rabarbarus, cukrų, druską ir harisą, puodą dengiu dangčiu, sumažinu ugnį ir palieku virti 15 minučių. Per tiek laiko rabarbarai virsta koše, šakute dar pamaišau, kad didesni gabaliukai subyrėtų. Tuomet supilu actą, lukteliu kol padažas užverda ir išjungiu kaitrą.
Dar karštą padažą supilstau į indelius, užsuku hermetiniais dangteliais. Laikau vėsioje, tamsioje patalpoje.
