Kas yra pelkė?
Pelkės apibrėžiamos kaip nuolat įmirkę žemės paviršiaus plotai, kuriuose auga drėgmę mėgstantys augalai ir kaupiasi durpės. Jei durpės sluoksnis plonesnis nei 30 cm, tokie plotai vadinami supelkėjusiomis žemėmis.
Skirtingai nei pelkės, kuriose auga durpes formuojantys augalai ir vyksta durpėdara, durpynais (angl. peatlands) vadinami visi žemės plotai, kuriuose yra susiformavęs storesnis nei 30 cm durpės sluoksnis.
Pelkių reikšmė
Kai kurie pelkes vadina „technologija“, „kompiuteriu“, „valymo įrenginiu“, nes tai ypač sudėtingas, tačiau natūralus mechanizmas, įkvėpęs daugybę mokslininkų kurti ir tyrinėti. Pelkės yra dar ne itin pažintas objektas, be galo svarbus darinys mūsų ekosistemai. Deja, bet negalvojant apie ilgalaikę perspektyvą ir kylant dirbamos žemės (taip pat – durpių) poreikiui pelkės ilgą laiką buvo naikinamos, – jas sausinant, paverčiant jų plotus miškais ir kitais pramonei reikalingais plotais.
Kiek pelkių yra Lietuvoje?
Didžiausios Lietuvos pelkės yra šios (plotas km²):
Žuvinto palios – 68,5; Čepkelių raistas – 58,6; Didysis tyrulis – 47,2; Baltosios Vokės pelkė – 40,1; Praviršulio tyrelis – 36,4; Amalvo palios – 34,1; Rupkalvių pelkė – 34,1; Naujienų pelkė – 31,6; Aukštumala – 30,2; Rėkyvos pelkė – 26,1.
Kas yra pelkių muziejus?
Pelkės yra neįprastas ir nepažintas reiškinys – to niekada nesupras žmogus atvykęs į pažintinį taką kelioms valandoms. Pelkių muziejus kuriamas iš meilės aplinkai, kurioje gyvename. Norime atskleisti pelkės (ne)grožį atskleisti įvairiausiomis priemonėmis, per vaizdą, kvapus, garsus ir per istorijas, legendas, kūrybą ir kitas buitines ar meno formas. Pelkių muziejus bus labai gyvas muziejus, kuriame bus galima susipažinti, paliesti, užuosti ir patirti.
