Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškosios Rasos (Kupolės, įvedus krikščionybę – Joninės) išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių veiksmų gausa. Jie įprasmina aukščiausią saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.
Kernavės archeologiniame rezervate kasmet rengiama Rasos šventė atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą buvo surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.
Šventė vyksta pagal nuo pradžių nusistovėjusią tvarką. Ant piliakalnių iškeliamos stebulės su deglais ir vainikais, sukraunamas aukuras, laužas, pastatomi vartai. Šventės dalyviai (jų būna per dešimt tūkstančių!) renka vaistinius augalus ir žolynus, pina vainikus, prie aukuro apeiginiu būdu uždegama ugnis, pagerbiamos protėvių vėlės ir dievybės, palydima ir pasitinkama saulė, dainuojama ir šokama prie laužo, vidurnaktį Nerimi plukdomi vainikai, saulei patekėjus, prausiamasi rasa. Šventės apeigose dėmesys skiriamas saulei, ugniai, vandeniui, augmenijai, kurie tuo metu įgyja didžiausias galias ir tai perduoda žmogui. Susirinkusieji čia jaučiasi tikrais šventės dalyviais, kūrėjais, drauge dainuodami, giedodami sutartines, šokdami, atlikdami apeiginius veiksmus.
Išskirtinį šventės matmenį sudaro erdvė, kurioje jį vyksta. Kernavė išsiskiria valstybei ir tautai reikšminga istorine praeitimi, legendų gausa, nuostabia gamta ir ypač išraiškingais, didingais piliakalniais.
Rasos šventė yra didžiausia vasaros šventė Širvintų krašte ir svarbiausia Kernavės bendruomenei. Tądien iš visų kraštų pas gimines, draugus skuba artimieji, trokšdami būti šventėje – darnioje ir tvarioje gamtinės, kraštovaizdžio, kultūrinės, istorinės erdvės, krašto tapatybę stiprinančių gyvųjų Kernavės kultūros tradicijų visumoje.
Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – Lietuvoje visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki lokalių, mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.
Šis istorinės raidos suformuotas paveldas yra nuolat atkuriamas išsaugant ryšį su aplinka bei gamta ir atliepiant šiuolaikinio gyvenimo reikmes. Galima džiaugtis, jog jis skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui ir plečia akiratį.
Šių vertybių saugotojams tęsti, perduoti, užtikrinti apsaugą ir pagarbą ilgainiui susiklosčiusioms tradicijoms padeda ne tik šalies politikos, bet ir tarptautiniai instrumentai – 2003 m. UNESCO priėmė Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią po metų ratifikavo ir susitarimus sėkmingai vykdo Lietuva.
Ypač svarbus tokių pastangų rezultatas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valdomas ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro tvarkomas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. Prie jo plėtros, visuomenei atvirų kūrimo procesų, vertybių apsaugos ir puoselėjimo prisideda savivaldybės, jų paskirti specialistai, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir pavieniai asmenys.
Nuo 2017 m. į sąvadą įtrauktos 32 vertybės, įskaitant kryždirbystės, sutartinių ir Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradicijas, kurios įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
2019 m. naujai įrašytos vertybės:
- Drevinė bitininkystė Varėnos krašte
Teikėjas ir saugotojas – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija
- Totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija
Teikėjai – Visagino kultūros centras, Visagino totorių bendrija
Saugotojas – Visagino totorių bendrija
- Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba
Teikėjas – Neringos savivaldybės administracija
Saugotojai – aplink Kuršių marias gyvenančios vėtrungių meistrų šeimos, bendruomenės, kultūros, švietimo, verslo įstaigos
- Lietuvos karaimų vestuvių tradicija
Teikėjas – Lietuvos karaimų kultūros bendrija
Saugotojas – Lietuvos karaimų bendruomenė
- Mažosios Lietuvos delmonai
Teikėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras
Saugotojas – delmonų meistrai, mokytojai, muziejai ir etninės kultūros centrai
- Pirčių lankymo tradicija
Teikėjas – Profesionalių pirtininkų asociacija
Saugotojai – kvalifikuoti pirtininkai ir pirties meistriškumo mokyklos
- Rasos šventė Kernavėje
Teikėjas – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras
Saugotojai – Širvintų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, asociacija „Medgrinda“, Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus
- Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje
Teikėjas – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras, Panevėžio kraštotyros muziejus
Saugotojas – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras
- Vietovardžiai: atminties ir vartojimo tradicija
Teikėjai – Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos geografų draugija, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
- Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija
Teikėjas – Telšių vyskupija
Saugotojai – Telšių vyskupijos parapijų gyventojai