Sausio 22 d. sukanka 157-eri metai nuo 1863–1864 m. ginkluoto sukilimo pradžios. Šia proga Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje bus pristatoma nauja istorikės Aldonos Prašmantaitės publikacija „Perlaužto kryžiaus kodas. Lietuviški 1862 metų plakatai“, taip pat bus surengta dviejų iki šių dienų išlikusių 1862 m. lietuviškų plakatų paroda.
Pristatomos knygos objektas – tai šiaurės Žemaitijoje 1862 m. platinti ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus atvaizdu ir lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“.
Rusijos imperijos valdžia žemaitiškus plakatus vertino kaip antivyriausybinės veiklos apraišką. Patys plakatai tapo daiktiniu nusikalstamos veikos įrodymu. Plakatus vietos žandarai nuimdavo iš karto, kai tik juos patys pastebėdavo arba gaudavo žinią apie jų pasirodymą.
Plakatų platinimo akcija truko penketą mėnesių – nuo 1862 m. kovo mėnesio pradžios iki liepos mėnesio antros pusės. Istorikės A. Prašmantaitės turimomis žiniomis, anuomet ant 10 bažnyčių sienų ar durų buvo išklijuota 11 plakatų.
Nuo pat pradžių dėtos pastangos išaiškinti plakatus piešusius ir juos platinusius asmenis. Taip susikaupė nemažai dokumentų, dabar teikiančių duomenų visų pirma gilesniam 1863 metų sukilimo istorijos pažinimui. Istorikė paradoksu vadina tai, kad imperijos pareigūnų plakatams suteiktas daiktinio nusikalstamos veikos įkalčio statusas, prisidėjo prie to, jog dalis jų išliko iki mūsų dienų.
Pristatant knygą bus surengta dviejų originalių ir iki šių dienų išsaugotų 1862 m. lietuviškų plakatų paroda.
Pirmąkart viešai bus eksponuojamas 1862 m. balandžio 8 d. ant Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios durų buvęs priklijuotas plakatas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuosavybė). Antrasis – Lietuvos nacionalinio muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje rodomas vadinamasis Šaukėnų egzempliorius.
Knygos „Perlaužto kryžiaus kodas. Lietuviški 1862 metų plakatai“ pristatymas įvyks sausio 22 d. 17 val. 30 min. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3).
Pristatyme dalyvaus: knygos autorė, istorikė Aldona Prašmantaitė (Lietuvos istorijos institutas); grafikas, plakatistas Lietuvos plakato istorijos tyrinėtojas Juozas Galkus; istorikė Reda Griškaitė (Lietuvos istorijos institutas); dailės istorikė Skirmantė Smilingytė-Žeimienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas); istorikė Olga Mastianica-Stankievič (Lietuvos istorijos institutas); istorikė Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas).
Renginio vedėjas – istorikas Žygintas Būčys (Lietuvos nacionalinis muziejus);