Tai vieta, įkvėpusi Antaną Baranauską, garsėjanti velnio pamestu akmeniu ir medžių viršūnėse įsitaisiusiu taku. Tikrai taip – tai Anykščiai, kuriuose tikriausiai jau buvai kaip turistas, bet ne žygeivis.
Gruodžio 2d. kviečiame į žygį, kuriame vedliaus ne kas kitas, o gražiausia Lietuvoje tituluojama Šventoji. Ne, tai ne mergina, o upė, kurią sekdamas rinksi kilometrus ir pamatysi gražiausius miesto objektus. Jie sutilps į vaizdingus 11, 20 ir 32 km maršrutus.
Kiekvienas maršrutas unikalus ir kurtas „TrenkTuro“ komandos. Žygio metu į kainą įeina užkandžiai, vanduo, arbata, poilsio zonos, biotualetai, medalis tau ir augintiniui, el.diplomas. Ilgesniųjų trasų žygeiviai papildomai gauna karšto maisto, kavos. Mobiliojoje aplikacijoje „TrenkTuras“ galėsi rinkti kilometrus į bendrą savo įskaitą. Maršrutas sužymėtas, tad eisi nesukdamas galvos, kur sukti ir tikrai nepasiklysi. O jei žygio neįveiksi, pasirūpinsime parvežimu.
11 km: „miškan eini – tai net akį veria“, – teigė Antanas Baranauskas. Įsitikinti arba paneigti šią romantišką eilutę galėsi pats vaikštinėdamas garsiajame Anykščių šilelyje. Pro jį lėtai teka daugelio gražiausia vadinama Šventosios upė, su kurios pakrante susipažinsi iš abiejų jos pusių. Perėjęs tiltą, čia sutiksi Anykščių garsenybės giminaitį. Tai Puntuko brolis, primenantis prasižiojusį žvėrį. Šalia jo ne mažiau įdomus Karalienės liūnas. Vietiniai pasakoja, kad kadaise jame nugarmėjo karalienės karieta, suteikdama miškų apsuptam vandens šaltiniui vardą.
20 km: „kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna,“ – pagalvosi apžvelgdamas Anykščių šilelį, Šventosios vingius bei miesto bokštus nuo tūkstančių lietuvių širdis suvirpinusio Lajų tako. Bet iš pradžių visą šį grožį apeisi savo kojomis apačioje. Pasigrožėjęs Šventosios krantais, prieisi Šv. Mato bažnyčią. Ji – aukščiausia visoje šalyje, tad norėdamas gerai įsižiūrėti, turėsi stipriai pamankštinti kaklą. Artėdamas finišo tiesiosios, praeisi pro kabantį tiltą, kuris, palydės miškų link, kuriais pasigrožėjęs pasieksi objektą, kurio pristatyti nereikia, – Puntuko akmenį.
32 km: „ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“. Tikriausiai ne vieną Baranauską aplankė ši mintis lankantis Anykščiuose. Tačiau prieš „nerdamas“ į garsųjį Anykščių šilelį, patyrinėsi miestą. Praeisi pro dvaravietę, kurioje kadaise gyveno LDK valdovai, vėliau pamatysi žymių anykštėnų – Karvelių namą, taip pat medinę cerkvę. „Įnėręs“ į mišką, galiausiai pasieksi vietą, keistu pavadinimu. Bučinių slėnis pakvies ne tik pailsėti, bet ir pabučiuoti bendražygį, o kiek toliau – pereiti basakojų taką ir apžiūrėti Skulptūrų parko objektus. Labiausiai mus sužavėjo į Guinnesso rekordų knygą patekusi „Eglė žalčių karalienė”.
Kurį gruodžio 2 dieną rinksiesi tu? https://bit.ly/497v2O4
