2022 metai Vieviui ypatingi: miestelis tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine ir mini savo vardo paminėjimo 500-ąją sukaktį. Gražus sutapimas, kad šiais ypatingais metais, paskutinę liepos savaitę duris atvėrė ilgai lauktas naujas Vievio kultūros centras. Jis pakeitė šioje vietoje stovėjusį ir miesto tikrai nepuošusį seną medinuką, kuriame anksčiau glaudėsi kultūros namai.
„Vievyje gyvena apie 6 tūkstančiai žmonių, yra gimnazija, pradinė mokykla, meno mokykla. Kadangi sunykusio pastato rekonstruoti nebebuvo įmanoma, nusprendėme jį nugriauti ir šioje vietoje pastatyti naują kultūros centrą“, – aiškino Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė.
Lėšų Vievio kultūros centro statybai Elektrėnų savivaldybė gavo iš Valstybės investicijų programos.
Jau pastačius kultūros centrą, savivaldybė kreipėsi į Kultūros ministeriją ir gavo dar per pusę milijono eurų pastato įrengimui, baldams, moderniai garso ir apšvietimo įrangai įsigyti.
Naujojo kultūros centro koncepcija – visas kultūrines paslaugas sutelkti vienoje vietoje – buvo patvirtinta jau rengiat statybos projektą.
„Koncentruoti visas kultūrines paslaugas vienoje vietoje mažame mieste yra optimalu. Gal atskirų kultūros įstaigų vadovai ir norėtų turėti savo atskirus pastatus, bet žmonėms yra patogiau burtis po vienu stogu.
Norėjosi, kad naujasis kultūros centras būtų „gyvas“ ne tik čia vykstančių pramoginių renginių metu, žmonės čia turėtų šurmuliuoti nuolat“, – pabrėžė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius.
Todėl buvo nuspręsta, kad naujajame kultūros centre turi būti ne tik renginių salė su gera akustika ir profesionalia garso aparatūra, bet ir biblioteka, šokių studijos bei erdvė jaunimo veikloms.
Naujajame dviejų aukštų pastate atsirado vietos ir renginių salėms, ir bibliotekai, ir atskiroms studijoms. Pirmajame kultūros centro aukšte įsikūrė biblioteka su suaugusiųjų ir vaikų zonomis. Didžiąją pirmojo aukšto dalį užima didžioji renginių salė su scena ir grimo kambariais. Antrajame aukšte yra mažoji renginių salė, choreografijos salė, darbuotojų kabinetai.
Pasak G.Tomkevičiūtės-Kalinauskienės, pats kultūros centro pastatas yra labai kompaktiškas, erdvės nedidelės, tačiau jame neankšta – yra viskas, ko reikia. Naujojo kultūros centro išorė dera prie Vievio urbanistinio stiliaus, kuriame vyrauja nedideli gyvenamieji namai.
Senasis medinis kultūros centro pastatas rėžė akį, nes buvo pastatytas pernelyg arti gatvės. Statant naująjį kultūros centrą į tai buvo atsižvelgta – pastatas buvo atitrauktas nuo gatvės, tad atsirado vietos ir automobilių stovėjimo aikštelei bei aikštei.
Kol vyko senojo kultūros centro pastato griovimo darbai ir naujojo statyba, kultūros gyvenimas Vievyje nenutrūko. Laikinasis kultūros centras buvo įsikūręs policijai nebereikalingu tapusiame pastate, kuriame buvo dvi nedidelės salės, o didesnieji renginiai vyko Vievio gimnazijos aktų salėje.
„Manome, kad koncepcija visas kultūros įstaigas sutelkti į vieną vietą pasiteisins – gyventojai ras kultūros centre tai, ko nori: biblioteką, liaudies šokių ansamblį ar galės nusipirkti bilietą į koncertą ir spektaklį“, – teigė G.Ratkevičius.
„Kadangi naujasis kultūros centras yra įsikūręs Vievio centre, netoli seniūnijos ir dienos centro, jam pradėjus veikti, šioje vietoje telksis ir visas visuomeninis bei kultūrinis šio miesto gyvenimas“, – sakė G.Ratkevičius.