Velykų išvakarėse žmonės budėdavo bažnyčioje, skirstydavosi tik paryčiais. Velykų dienos rytą į bažnyčią keliaudavo labai anksti visa šeima. Po pamaldų Žasliuose šventoriuje keisdavosi kiaušiniais. Kai grįždavo namo, tėvas supjaustydavo vieną margintą kiaušinį ir išdalindavo šeimos nariams. Prieš valgant išdalintą kiaušinį liepdavo persižegnoti.
Pirmąją Velykų dieną žmonės praleisdavo namuose, tik vaikai bėgdavo pas krikštatėvius, jei šie gyvendavo netoliese, šie apdovanodavo vaikus margučiais, o kartais ir pyrago gabalą duodavo.
Šią dieną laikėsi žmonės tam tikrų draudimų ir prietarų. Kaišiadorietės nesišukuodavo plaukų, kad viesulas nepridarytų bėdų, kad vištos daržų neiškapstytų. Nešluodavo grindų – gali piršlius išluoti. Žasliuose šventinį rytą šeimininkai kiaulėms ir galvijams nešdavo velykinių valgių, kad jie būtų vaisingi ir gerai penėtųsi. Kad vasarą nebūtų blusų, kol saulė neužtekėjo atsikelti Velykų rytą ir nuogai išluoti trobą, o šiukšles sušluotas išpilti kaimyno daržan ar svetimam lauke.
Antrą Velykų dieną lankydavo gimines, kaimynus. Nemaitonių krašte tėvas susodindavo šeimyną į vežimą ir visi dainuodami važinėdavosi po laukus. Vaikai raičiodavo kiaušinius, supdavosi supynėmis kuo aukščiau, kad ateinančiais metais audrų nebūtų, kad javai geriau augtų.
Kaišiadorių apylinkėse pirmomis Velykų dienomis buvo paplitęs lalavimo paprotys. Jauni vyrai lankydavo savo ir gretimų kaimų pirkias. Įėję į pirkią persirengėliai sveikindavo šeimininkus, dainuodavo dainas, giedodavo giesmes, o šeimininkai lalautojus apdovanodavo margučiais ir kitais maisto produktais. Ypatingai lalautojų laukdavo netekėjusios merginos.
Trečią Velykų dieną, Ledų dieną, niekas nedirbo, ilsėjosi, kad vasarą ledai javų neišmuštų.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.