Užutrakis – šiaurinė Trakų miesto dalis ir kaimas prie Galvės ir Skaisčio ežerų, į šiaurės rytus nuo Pilies salos. Šiaurinė kaimo dalis miestui nepriklauso – tai Trakų r.
Vietovė minima nuo XIV amžiaus. Tada ją vadindavo „Algirdo sala”, valdė totoriai didikai. XIX a. dvarą įsigijo Juozapas Tiškevičius (1835–1891).
Užutrakio dvaras apėmė virš 800 ha teritoriją, iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba, kurią sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atribojo sudėtinga tvenkinių ir želdynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičiaus (vyresnysis) 1895-1897 m. pastatė medinius ir raudonų plytų mūro architektūros pastatus – karvidę, vežiminę, svirną, spirito gamyklą su sandėliu, kalvę ir kt.
Šioje sodybos dalyje taip pat buvo Užutrakio alkakalnis, ant kurio nuo XVIII a. stovėjo unitų cerkvė, kurią Tiškevičiai pavertė dvaro koplyčia. Ūkinę dalį Juozapas Tiškevičius suformavo iš XIX a. gale įsigyto Užutrakio palivarko, o naujosios savo rezidencijos reprezentacinę dalį įrengė pusiasalio, vadinto „Algirdo sala” tarp Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų, gilumoje ant performuoto ir dalinai supilto Galvės ežero kranto.
Užutrakio rūmus 1898–1901 m. pastatydino grafo Juozapo Tiškevičiaus jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius (Józef Tyszkiewicz), (1868-1917), kuris po tėvo mirties 1897 m. paveldėjo Užutrakio dvaro sodybą – istoristiniai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų rūmai. Interjerai buvo dekoruoti ankstyvuoju prancūzų klasicizmo – Liudviko XVI stiliumi.
Rūmus supo didelis parkas, kuris buvo buvo sumanytas kaip vandens parkas, kuriame įrengta sudėtinga, daugiau nei 20 dekoratyvių tarpusavyje ir su didžiaisiais Galvės bei Skaisčio (Žydiškių) ežerais sujungta tvenkinių sistema. Parką suprojektavo Eduardas Andrė.
XIX a. pabaigos peizažinis Užutrakio parkas buvo įkurtas sename pušų, eglių ir ąžuolų miške. Šalia rūmų buvo įrengti puošnūs, reguliaraus plano prancūziški parteriai, dekoruoti marmurinėmis Dianos, Floros ir Ariadnės bei Bakcho skulptūromis, metų laikų personifikacijų biustais ir urnomis, geometriniais gėlynais.
Angliškojoje – peizažinio parko dalyje tyvuliavo dekoratyvieji tvenkiniai, parko kalvos buvo dekoruotos dirbtinėmis uolomis, siauriausioje parko dalyje buvo įrengta grota. Pusiasalio gale, priešais Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų santaką, ant aukščiausios kalvos, vadintos „Gilioji“, įrengta apžvalgos aikštelė, o jos papėdėje – Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra.
Šiuo metu Užutrakio parke auga daug vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų rūšių.
Į Užutrakį veda sausumos kelias, kuriuo nesinaudojo grafo šeima, nes jis buvo skirtas ūkio reikmėms ir pramintas „bulvių” keliu. Į pusiasalį buvo keliamasi plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios pastatytame namelyje gyveno keltininkas. Nuo perkėlos link rūmų vedė „Kunigaikščių alėja”, gerai matoma iš altanos pavėsinės nuo vienos iš parko kalvų.
Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties 1917 m. Užutrakį iki Antrojo pasaulinio karo pradžios valdė jo vyriausias sūnus Andrius.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dvaro sodyba buvo nacionalizuota, karo metu ją valdė vokiečių okupacinė valdžia. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau – pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė. Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai.
Šiandien Užutrakio dvaro sodyba – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, valdomas ir tvarkomas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos. Užutrakis sparčiai atgimsta: restauruojami rūmai, ūkiniai dvaro pastatai ir parkas – atkuriami nunykę tvenkiniai, tvarkomi želdiniai, į parką sugrįžta skulptūros ir vazos, kiti jį puošę mažosios architektūros elementai.
Daugiau panašių nuotraukų: