Palanga garsi savo turizmo ir kultūros ištekliais, įdomia kurorto istorija, žymiais objektais. Palangos turizmo informacijos centras siūlo jums aplankyti dešimt ne šiaip populiarių, bet tuo pačiu turtingų savo istorija, objektų.
- Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir apžvalgos aikštelė
Prieš daugiau nei šimtą metų (1897–1907) pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą statyta Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia savo neogotikiniu grožiu ir didybe traukia kone kiekvieno praeivio žvilgsnį.
Bažnyčios bokštas pritaikytas turizmo reikmėms, čia įrengta apžvalgos aikštelė, kurios plotas – apie 18 m2. Pro langus galima pasigrožėti miesto panorama, jūra ir visai iš arti išvysti įspūdingo dydžio varpus bei jų mechanizmą. Apžvalgos aikštelėje įrengti du monokliai-teleskopai. Darbo dienomis lankytojai įleidžiami nuo 12 iki 15 val., o šeštadienį ir sekmadienį – nuo 13 iki 18 val. Aikštelės lankymas nemokamas.
Vytauto g. 51, Palanga
- Jūros tiltas ir J. Basanavičiaus gatvė
Dabartinė populiarioji pramogų ir pasivaikščiojimų vieta – J. Basanavičiaus gatvė – XIX a. buvo vadinama Tiškevičiaus bulvaru. Tarpukariu Palangą aplankė dr. J. Basanavičius. Pagerbdami Lietuvos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pervadino J. Basanavičiaus vardu.
J. Basanavičiaus gatvėje yra išlikusių autentiškų, grafų Tiškevičių laikus menančių vilų. Tai pagrindinė gatvė, vedanti link Palangos kurorto simbolio – jūros tilto. Įdomu tai, jog lygiagrečiai su dabartine J. Basanavičiaus gatve buvo nutiesti bėgiai iki tilto galo. Jais į laivą buvo gabenamos plytos iš Tiškevičiaus plytinės. Gatvė buvo negrįsta, smėlėta, sunku eiti. Poilsiautojai galėjo nuvažiuoti iki tilto „konke“ – arkliu traukiama transporto priemone, kuri riedėjo bėgiais. Nuo 1892 m. jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Dabartinio tilto, pastatyto 1998 m., ilgis – 470 m. Čia galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, o vakare patogiai įsitaisyti ant suolelių ir pasimėgauti į jūrą besileidžiančios saulės spinduliais.
Skvere prie jūros tilto stovi dar vienu kurorto simboliu tapusi, meilės legenda garsėjanti skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (skulptorė Nijolė Gaigalaitė).
J. Basanavičiaus g., Palanga
- Grafų Tiškevičių alėja ir Palangos Kurhauzas
Ši erdvė alsuoja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvasia. Alėją puošia dvi bronzinės skulptūros: „Grafienė Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Skulptūrų kompoziciją jungia grindinyje įkomponuota metalinė juosta, kurioje išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis: „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“. Grafų Tiškevičių alėją puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai bei grindinys. Dar viena alėjos puošmena – ties Kęstučio gatve pagal 1901 m. projektą atstatyti mediniai vartai, puošti raižiniais.
Grafų Tiškevičių alėjoje įkurtas Kurhauzas. Apie 1877 m. grafas F. Tiškevičius pastatė erdvų restoraną ir pirmąjį kurorto viešbutį. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta. Čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.
Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga
- Palangos skulptūrų parkas
Ties Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankirta įsikūręs Skulptūrų parkas vasarą tampa ramų poilsį su šeima ar bičiuliais mėgstančiųjų traukos vieta. Lankytojai gali gėrėtis net 28 skulptūromis. Čia galima pažaisti gigantiškais lauko šachmatais.
Parko teritorijoje vasaros sezono metu veikia alternatyvi kultūrinė-socialinė erdvė „I Love Palanga“. Čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai: koncertai, kino peržiūros, edukaciniai užsiėmimai. Visi renginiai nemokami.
Vytauto g. 39A, Palanga
- Palangos kurorto muziejus
Muziejus įsikūręs unikalioje, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinčioje viloje „Anapilis“. XIX a. pabaigoje statyta „Anapilio“ vila priklausė Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei, todėl vila ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ vardu.
Palangiškių legenda byloja apie vilos savininkės Sofijos Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą, grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą veidrodžių kambarį, kur iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš ten sklindančių vėjo vargonų skleidžiamų garsų. Pasakojama, jog grafienė Sofija Tiškevičienė buvusi silpnos sveikatos ir, vos tik pasijausdavo blogiau, eidavo klausytis vėjo vargonų skleidžiamų garsų, kurie jai padėdavo nusiraminti.
Muziejuje eksponuojami įvairūs archeologiniai, istoriniai eksponatai, numizmatika, nuotraukos. Čia vyksta paskaitos, konferencijos, koncertai, susitikimai su žymiais žmonėmis, eksponuojamos parodos, demonstruojami filmai.
Birutės al. 34A, Palanga, www.kurortomuziejus.lt
- Birutės parkas
Palangos perlu vadinamas vienas iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parkas. Jis kasmet tvarkomas, kad taptų dar patrauklesnis poilsiautojams. Parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX a. pabaigoje įgyvendino garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas, dendrologas Eduardas Fransua Andrė.
Vaikščiodami po Birutės parką, būtinai aplankykite legendomis apipintą Birutės kalną, iškilusį 21 m virš jūros lygio, nuo kurio atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą.
Tradiciškai triskart per savaitę – kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį – 18.30 val. Birutės parko rotondoje susirenka pučiamųjų instrumentų muzikos gerbėjai – profesionalus Palangos orkestras palangiškiams ir svečiams dovanoja nemokamus koncertus gamtos apsuptyje.
Vytauto g. 15, Palanga
- Palangos gintaro muziejus
1897 m. Birutės parke pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose nuo 1963 m. įkurtas vienas lankomiausių muziejų visoje Lietuvoje – Gintaro muziejus. Pirmojo aukšto erdvės lankytojus žavi istoriniais rūmų interjerais, pasakojančiais apie grafų Tiškevičių laikus. Antrajame aukšte pristatoma unikali gintaro ekspozicija, kuri supažindina su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu, archeologiniais eksponatais bei unikalia inkliuzų kolekcija. Lankytojai taip pat gali išvysti gintaro morfologijos ekspoziciją ir vieną didžiausių gintarų visame pasaulyje – „Saulės akmenį“.
Vytauto g. 17, Palanga, www.ldm.lt/pgm
- Palangos pasakų parkas
Lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradiciniais sprendimais – pasakų atributus čia galima liesti, o pačias pasakas – išklausyti lietuvių ir anglų kalbomis. Skulptūras kūrę menininkai ieškojo sprendimų, sujungiančių šiuolaikinį meną su šimtmečius menančia liaudies kūryba.
Pasakų parkas įsikūręs gražioje vietoje, pušyne ties Birutės parku ir meno bei pramogų klubu „Kupeta“.
S. Daukanto g. 24A, Palanga
- Skulptūra „Žvejo dukros“
1982 m. kopose, ties Šventosios uosto vartais, atidengta įspūdinga skulptorės Zuzanos Pranaitytės 4 m aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ – tai trys į jūrą žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo.
Šventoji, Palangos m. sav. (kopose, ties Šventosios uosto vartais)
- Beždžionių tiltas ir sveikatos centro „Energetikas“ skulptūrų parkas „Akmens amžius“
Beždžionių tiltas – svyruojantis, kabantis tiltas per Šventosios upę, pastatytas 1973 m., dabar atnaujintas, dažnai vadinamas Šventosios simboliu.
Skulptūrų parkas „Akmens amžius“ įsikūręs harmoningoje ir atviroje Sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje. Gilias gydymo tradicijas puoselėjančio sveikatos centro medikų ir menininkų pastangomis kuriamoje unikalioje erdvėje nuo 2005 m. organizuojami tarptautiniai akmens skulptorių simpoziumai kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių, taip pat iš JAV, Rusijos, Baltarusijos. Skulptūrų parkas „Akmens amžius“ džiugina 50 akmens skulptūrų, demonstruojančių skulptorių meistriškumą ir atskleidžiančių senąsias tradicijas šiuolaikiniame kontekste.
Visai šalia, paėjus šiauriau, už skulptūrų parko, kopose galima aplankyti Žemaičių alką – pagonišką šventvietę su paleoastronomine observatorija.
Kuršių takas 1, Šventoji, Palangos m. sav.