Senosiose Marijampolės kapinėse neseniai baigtas restauruoti žinomoms krašto asmenybėms tarpukariu ateitininkų 1930 m. pastatytas paminklas. Manoma, kad projekto autorė Elžbieta Bendoravičiūtė. Itin blogos būklės paminklą restauruoti pradėta pernai. Betonas vietomis buvo ištrupėjęs, atsidengę jį laikantys metaliniai įtvirtinimai, trūko keleto dalių, tekstas buvo beveik neįskaitomas.
Čia palaidotas Lietuvos kariuomenės karininkas, vienas iš Lietuvos Steigiamojo Seimo narių Antanas Matulaitis (1895-1920) ir mokytojas, visuomenininkas Jurgis Steponaitis (1898-1928). Marijampolės gimnaziją baigęs A. Matulaitis priklausė lietuviškai katalikiškai ateitininkų organizacijai, įkurtai 1911 m. J. Steponaitis taip pat mokslus buvo baigęs Marijampolėje, mokytojavo Naumiesčio „Žiburio“ gimnazijoje, priklausė pavasarininkų, šaulių, ateitininkų organizacijoms, redagavo Marijampolės pavasarininkų leidinį „Pavasario balsas“, 1923 m. buvo išrinktas moksleivių ateitininkų sąjungos centro pirmininku.
KPD Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus patarėjos Violetos Kasperavičiūtės teigimu, paminklas yra vertingas savo istorine, dailės ir memorialine prasme. Kultūros vertybių registre jis įrašytas kaip Lietuvos kariuomenės leitenanto A. Matulaičio ir mokytojo, visuomenės veikėjo J. Steponaičio antkapinis paminklas. Ateitininkų pastatytas paminklas atspindi čia palaidotų žmonių krikščioniškas, tautiškas vertybes. Ant postamento pavaizduota atversta knyga – Šventas Raštas, joje išlietas tekstas: KAS MANE TIKI, GYVENA AMŽINAI JON. VI.47. Kitoje pusėje išlietas užrašas: Mirusiems Marijampolės ateitininkams. Paminklas puoštas bareljefais ir skulptūromis su Šv. Rašto vaizdiniais, tautiniais simboliais. Tarp jų – ir Gediminaičių stulpai. Paminklas atspindi tarpukariu vyravusias vertybes, žmonių meilę Tėvynei.
Restauravimo darbai, finansuoti iš Marijampolės savivaldybės biudžeto, kainavo 16 tūkst. eurų. Paminklą apžiūrėję Laisvės kovoms įamžinti komisijos nariai liko patenkinti restauravimo darbais. Šis paminklas – svarbus Marijampolės ir visos Lietuvos istorijos simbolis.
Kultūros paveldo departamento informacija ir nuotraukos.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.