Krekenavos regioniniame parke Natura 2000 tinklo Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, Pašilių pelkėje vykdomi Europos Bendrijos svarbos buveinių tvarkymo darbai.
Pašilių pelkės dalis patenka į Krekenavos regioninio parko Ramygalos telmologinį draustinį. Jis įsteigtas siekiant išsaugoti Pašilių pelkinį kompleksą su Nevėžio žemumai būdingomis biocenozėmis, saugomų vabzdžių – auksuotųjų šaškyčių ir augalų – žvilgančiųjų riestūnių populiacijas. Pašilių pelkėje saugomos buveinių apsaugai svarbios teritorijos yra aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, šarmingos žemapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, pelkėti lapuočių miškai ir pelkiniai miškai.
Pašilių pelkė priklauso vandenskyriniam pelkiniam kompleksui, vadinamam Pašilių durpynu, kuris išvagotas melioracijos grioviais. Teritorija, kurioje buvo natūralios pelkės, pradėta sausinti dar XIX a. Ypač intensyvūs darbai vyko paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais. Alkaežerio ir Tvenkimo kanalai buvo iškasti pagal melioracijos projektus, sausinant miškus, tuo pačiu metu ištiesintas ir Liaušės upelis. Kartu su klimato kaita tai lėmė labai spartų viso pelkinio komplekso sausėjimą ir jos augalijos sukcesiją. Teritorijoje esančios pelkės ir pelkiniai miškai dėl melioracijos poveikio ir toliau degraduoja. Kiek geriau išlikęs tik nedidelis aukštapelkės masyvas, tarpinių pelkių ir liūnų buveinė bei nedidelė dalis pelkinių miškų. Dėl pažeisto hidrologinio režimo vietovė užauga krūmais, medžiais, nendrėmis.
Pagrindinis šios ekosistemos tvarkymo būdas yra vandens lygio pakėlimas patvenkiant drenuojančius kanalus ir sumedėjusios augalijos pašalinimas. Tvarkymo darbai Pašilių pelkėje vykdomi vadovaujantis Techninio projekto sprendiniais VĮ VMU Panevėžio regioninio padalinio patikėjimo teise administruojamuose valstybinės reikšmės miškuose. Pelkėje 2018 m. buvo įrengti 2 gręžiniai su automatinėmis vandens lygio matavimo ir duomenų kaupimo sistemomis.
Sausinimo kanaluose numatyta įrengti 11 žemės užtvarų, apie 100 metrų Tvenkimo kanalo atkarpa užverčiama gruntu. Užtvarų įrengimui naudojamos tik natūralios, gamtai draugiškos medžiagos: atvežtinė mediena, durpinis gruntas, akmenys.
Biologinės įvairovės kirtimai vykdomi EB svarbos buveinėse aktyvioje ir degradavusioje aukštapelkėse bei šarmingoje žemapelkėje. Sumedėjusi augalija kertama 19 ha plote.
Atkūrus natūralų vandens lygį, pelkėje vėl galės gyventi ir veistis jai būdingi gyvūnai ir augalai.
Pelkės formuoja vietovės mikroklimatą – didina oro drėgnumą, sušvelnina temperatūros svyravimus. Sukaupdamos kritulių vandenis pelkės reguliuoja vietovės vandens režimą – saugo apylinkes nuo staigių potvynių ir sausrų.
Skaičiuojama, kad durpėse yra sukaupta apie trečdalis planetos dirvožemiuose esančios anglies ir apie dešimtadalis gėlo vandens išteklių.
Hidrologinio režimo atkūrimo darbai finansuojami projekto „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas „Natura 2000“ teritorijose (I)“ Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0002 lėšomis ir vykdomi pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-018 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos fondų lėšomis. Hidrologinio režimo atkūrimo darbus vykdo rangovas – Loretos Petkevičienės individuali įmonė. Projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Projekto partneris – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Projekto veiklų pabaiga numatyta 2023 m. gruodžio 31 d.