1. Didžiausias Judrėnų archeologijos paminklas – Norgėlų piliakalnis. Jis dar vadinamas Vytauto kalnu. Kodėl? Pasak legendos, čia, kovų su kryžiuočiais metu, stovyklą buvo įsirengęs pats Vytautas Didysis.
2. Judrėnuose buvo įkurtas dvaras. Tikslus jo įkūrimo laikas nėra žinomas, tačiau pirmą kartą šaltiniuose jis minimas jau 1561 m.
3. Prieškaryje Judrėnų dvarą valdęs Steponas Bucevičius, nors ir agronomas, tinkamai ūkininkauti nesugebėjo. Dvaras buvo užstatytas bankui, o vėliau parduotas iš varžytinių.
4. Judrėnų senosiose kapinatėse palaidoti žymaus Lietuvos lakūno Stepono Dariaus tėvai Romualas ir Augustina Jucevičiai.
5. Liūdnoji statistika rodo, kad Judrėnų seniūnijoje iš 11 kaimų buvo ištremti net 145 gyventojai. Kai kurie iš jų, taip ir nebegrįžo į tėviškę.
6. Judrėnų apylinkės labai miškingos, todėl nenuostabu, kad partizanų pėdsakai čia pastebimi jau 1945 m., kuomet prasidėjo prievartinė jaunuolių mobilizacija į sovietinę kariuomenę. Nuo mobilizacijos jauni vyrai slėpėsi miškuose. Dėl to Judrėnų gyvenvietę rusai dar vadino „banditų kaimu“.
7. 1927 m. Steponas Darius, lankydamasis tėviškėje, giminėms paliko pinigų sodybai tvarkyti.
8. Po Stepono Dariaus žuties lakūno gimtinė – Rubiškės kaimas, pervadintas į Dariaus kaimą.
9. Laikui bėgant Dariškė sukyno, o melioracijos planuose buvo numatyta visiškai sunaikinti kaimą. Apie tai sužinoję kraštotyrininkai ryžosi gelbėti sodybvietę. Į pagalbą pasikietė ir aviatorius. 1969 m. gegužės 9 d. vyko Dariškės tvarkymo darbai. Kieme po didžiuoju ąžuolu supiltas simbolinis milžinkapis (pilkapis). Prie jo pastatytas didžiulis akmuo su įrašu „Dariui ir Girėnui“. Po šios akcijos saugumiečiai taip ir neišdrįso sunaikinti Dariškės. 1983 m. po „Lituanicos“ skrydžio 50-mečio jubiliejaus paminėjimo nuspręsta atstatyti Dariaus ir Girėno tėviškes.
10. Autentišką interjerą išsaugojusioje Šv. Antano Pabuviečio bažnyčioje stovi vieni seniausių Žemaitijoje barokiniai XVIII a. antros pusės vargonai.
