Aukštaitijos žiemos atvirukai iš paukščio skrydžio A. Panavo fotografijose.
Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 69 proc. teritorijos, tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Didžioji Ažvinčių-Minčios girios dalis, bei maža Labanoro girios dalis yra nacionalinio parko ribose.
Parkas yra rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos savivaldybėse. Direkcija įsikūrusi Palūšėje. Arčiausiai parko yra du miestai – Ignalina (iki parko ribos 1 km) iš rytų ir Švenčionėliai (iki parko apie 4,5 km) iš pietų, bei paties parko pietinėje dalyje Kaltanėnų miestelis. Parką pietvakariuose kerta Švenčionėlių – Utenos geležinkelis. Iš parko plentai į Uteną, Molėtus, Švenčionėlius, per Ignaliną į Švenčionis bei Visaginą.
Parkas yra 3 geografinių sričių sandūroje: senesnę Švenčionių–Naručio moreninę aukštumą ir jaunesnę Aukštaičių aukštumą skiria smėlingoji Žeimenos lyguma. Paviršius labai banguotas, įvairus (būdingas aukštis – 155 m). Būdingi jauriniai, jauriniai pelkiniai, velėniniai karbonatiniai, velėniniai glėjiniai, aliuviniai, pelkiniai dirvožemiai.
Aukštaitijos nacionaliniame parke yra virš 80 ežerų, viršijančių 0,5 ha plotą: Dringis, Lūšiai, Pakasas, Almajas, Ūkojas, Utenas, Baluošas, Asalnai, Tauragnas (giliausias šalyje), Žeimenys, Kretuonas, Vajuonis, Ūsiai, Kiaunas, Linkmenas, Žiežulnys, Asėkas, Alksnas ir kt. Svarbiausia upė – Žeimena, taip pat teka 17 mažesnių upelių (Kiauna, Kretuona, Švogina, Būka, Tauragna, Srovė, Minčia ir kt.). Pelkės užima apie 2000 ha (Pliaušės, Minčios ir kt.).
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.