Teofilius Matulionis – ypatingas žmogus Kaišiadorių rajone, Lietuvoje ir kitur. Didelę gyvenimo dalį paaukojo teisingumui, laisvei, maldai, žmogui. Jo gyvenimo istoriją liudija ne viena parašyta knyga, paskelbta keliasdešimt straipsnių, valstybiniuose archyvuose aptikti jo tardymo protokolai, teismo nutartys bei sekimo medžiaga. Šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ labai tiksliai atspindi T. Matulionio nueitą sudėtingą gyvenimo kelią. 2017 m. birželio 25 d. jis buvo paskelbtas palaimintuoju. Teofiliui Matulioniui atminti priešais Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedros vartus pastatytas paminklas, miesto aikštė pavadinta jo vardu, ant Algirdo Brazausko gimnazijos pastato sienos nutapyta freska, suteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. Amžinojo poilsio Teofilius Matulionis atgulęs Kaišiadorių katedros koplyčioje.
O viskas prasidėjo 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Alantos valsčiuje, dabartiniame Anykščių rajone. Čia gimė Teofilius Matulionis. Jo tėvai, Jurgis ir Ona Matulioniai, buvo darbštūs ūkininkai, todėl namuose niekad netrūkdavo maisto. Kai Teofiliui buvo ketveri, jis neteko mamos – mirė gimdydama broliuką. Po kurio laiko tėvas vedė kitą moterį ir jis su kitais dviem broliais persikėlė gyventi į Purviniškį prie Daugailių (dabar – Utenos rajonas). Šeima didėjo, nes tėvas su antrąja žmona susilaukė septynių vaikų, Teofiliaus broliukų ir sesučių.
Teofilius daug laiko praleido pas močiutę Žibėčių kaime, dabartiniame Molėtų rajone.
Daugailių bažnyčioje Teofilių mokė lietuvių kalbos. Šiems mokslams tėvas pritarė, bet liepė niekam nieko nesakyti. Daugailiuose Teofiliui Matulioniui didelį įspūdį padarė su jaunimu žaidžiantis, juokaujantis ir besimeldžiantis kunigas.
Teofilius daug dirbo, bet jo širdyje nuolat kirbėjo esminis klausimas: „koks mano tolesnis kelias?“. Jis labai norėjo būti toks kaip kunigas, pas kurį mokėsi. Teofilius dirbdamas laukuose vis pagalvodavo apie kunigystę, bet jam tuo metu atrodė nepasiekiama, nes gimnazijos neįstengė pabaigti. Bet kartą po pamaldų vienas kunigas pasikvietė pasikalbėti naująjį parapijietį Teofilių. Kunigas daug klausinėjo Teofiliaus apie gyvenimą, o šis pasidalino savo svajone – kunigyste. Pasakė, kad nepabaigęs gimnazijos stoti į kunigų seminariją jis negali. Kunigas pasiūlė stoti į Peterburgo kunigų seminariją, kuri, skirtingai, nei Vilniaus ar Kauno, išimties tvarka priima ir nebaigusius gimnazijos. Teofilius pasiryžo. Gavęs palaiminimą iš savo tėvo, jis išsiruošė į Peterburgą siekti savo svajonės…
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.