Nuo šiol UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objektu – Struvės geodeziniu lanku – kartu rūpinsis 5 institucijos. Žemės ūkio ministerija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Rokiškio bei Vilniaus rajonų savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas pasirašė penkerių metų sutartį.
Penkiašalės sutarties, kuri sudaryta minint UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metus, tikslas yra užtikrinti Struvės geodezinio lanko priežiūrą, viešinimą ir išsaugojimą.
Pasirašius sutartį yra sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvauja visos suinteresuotos šalys ir nepriklausomi ekspertai. Minėtoji grupė turi sudaryti valdymo planą Struvės geodezinio lanko punktų priežiūrai ir saugojimui.
Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys. Šis lankas yra 2820 km nuo Norvegijos iki Juodosios jūros besitęsianti trianguliacijos tinklo grandinė, skirta Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti pagal elipsoido parametrus. Šis tyrimas, padėjęs nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą, yra svarbus žingsnis pasaulinėje Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje.
Grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė.
Struvės geodezinis lankas yra pirmoji tarptautinė sienas kertanti vertybė Pasaulio paveldo sąraše, kurią sudaro 34 punktai: Norvegijoje – 4, Švedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2, Lietuvoje – 3 (Gireišiai, Meškonys ir Paliepiukai), Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1, Ukrainoje – 4. Kitos lanko vietos saugomos nacionaliniu lygmeniu. Visi Struvės geodezinio lanko punktai susieti į vieną grandinę bei išlaiko vientisumą.
Lietuvos kultūros paveldo vietovė – Struvės geodezinis lankas – į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas 15 metų.
Lietuvos žemės ūkio ministerijos inf.