Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Lietuvoje veikia virš šimto įvairiausių muziejų, per 2019 metus juose apsilankė 5 588 766 lankytojai. Šia proga kviečiame susipažinti su pirmaisiais muziejais Lietuvoje.
M. Poškos „Baublys” – pirmasis lietuvių kraštotyros muziejus yra įsikūręs Baubliuose, Bijotuose (Šilalės rajone). Šis muziejus įkurtas 1812 m.
Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia šalyje Lietuvos kultūros paveldo saugykla. Tai vienas seniausių muziejų Lietuvoje. Jo ištakos sietinos su 1855 m. gegužės 11 d. Eustachijaus Tiškevičiaus įkurtu Senienų muziejumi Vilniuje.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – įkurtas 1919 m. gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva. Muziejaus ekspozicija užima 2500 kv. m. plotą ir yra išdėstyta per 3 pastato aukštus 6 salėse. Stenduose pagal mokslinę sistematiką eksponatai surikiuoti nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų.
Lietuvos švietimo istorijos muziejus – vienas seniausių muziejų Lietuvoje, įkurtas 1922 m. Kaune (buv. Pedagoginis muziejus). Pagrindinė muziejaus ekspozicija supažindina visuomenę su švietimo raida Lietuvoje nuo pirmosios žinomos mokyklos XIV a. pab. iki 1990 m.
Velnių muziejus – muziejus atidarytas 1966 m. Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus name, pastatytame pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą. Vienas iš garsiausių Antano Žmuidzinavičiaus rinkinių – velnių kolekcija.
Mykolo Žilinsko dailės galerija – M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas Kaune. Galerijoje saugoma Mykolo Žilinsko Kaunui nuo 1974 iki 1988 m. padovanota 1683 meno kūrinių kolekcija. Kolekcijai saugoti 1978 m. buvo pastatyta nauja paveikslų galerija K. Donelaičio gatvėje. M. Žilinskui ir toliau dovanojant naujus kūrinius, paaiškėjo, kad reikia naujo galerijos pastato, kuris buvo atidarytas 1989 m.
Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus – tai seniausias Lietuvos dailės muziejus. 1925 m. dar nebaigtuose statyti rūmuose surengta jubiliejinė M. K. Čiurlionio darbų paroda. 1997 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejui suteiktas nacionalinio muziejaus statusas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus – 1919 m. nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadai laikinąja sostine tapusiame Kaune nusprendė steigti Karo muziejų. 1921 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 17 kariuomenei skelbė, kad „kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės“.
Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus – įsteigtas buvusiame Grigorijaus ir Varvaros Puškinų Markučių dvaro gyvenamajame name. Muziejaus pradžia – 1940 m. Memorialinę ekspoziciją sudaro 6 autentiškai apstatyti XIX a. pabaigos kambariai. Juose eksponuojami baldai, puošti Puškinų giminės herbais ir Varvaros Puškinos monogramomis.
Kauno IX forto muziejus – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, pastatytas 1913 m. Nuo 1958 m. forte veikia Kauno IX forto muziejus, kuriame kaupiami, saugomi ir populiarinami istorinę vertę turintys eksponatai, atspindintys Kauno tvirtovės ir IX forto istoriją, taip pat sovietinės ir hitlerinės okupacijos vykdytą genocidą bei holokaustą.
Panerių memorialas muziejus (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus) – Muziejus atidarytas 1960 m. masinių žudynių vietoje, kur II-ojo pasaulinio karo metais nužudyta apie 100 000 įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų.
Lietuvos liaudies buities muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.). Įkurtas Rumšiškėse. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi.
Lietuvos jūrų muziejus – nuo 1979 metų veikiantis muziejus Kuršių nerijoje. Nuo 1994 metų veikia Delfinariumas. Muziejaus rinkiniuose saugomi 60062 eksponatų vienetai.
Jūrų muziejus jei kelis metus iš eilės yra lankomiausias Lietuvoje.