Ką pamatyti Pakruojyje?
Esate ne kartą lankęsi Pakruojo dvaro šventėse ir festivaliuose, tačiau, ar aplankėte Pakruojo dvaro apylinkėse esančius lankytinus objektus?
PAKRUOJO SINAGOGA
Kranto g. 8, Pakruojis
Gražiausia, jaukiausia, medinukė, seniausia – visi šie gyriaus žodžiai skirti mūsų Pakruojo sinagogai. 220 metų stovi Pakruojo sinagoga. Gausi miestelio – štetlo žydų bendruomenė ištisus dešimtmečius rinkdavosi kreipti savąsias maldas į Dievą, spręsti kasdienybėje iškylančius klausimus. Prieš 80 metų, Holokausto tragedijos metu, maldos Pakruojo sinagogoje nutrūko. Tebūnie amžinas Pakruojo žydų bendruomenės atminimas.
PAKRUOJO DVARO SODYBA – IŠSKIRTINĖ VIETA, KĄ PAMATYTI PAKRUOJYJE
Karčiamos g. 9, Pakruojis
Pakruojo dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1531 m., kuomet priklausė Rietavo tijūnui Martynui Vakavičiui. Vėliau dvaro savininkai ne kartą keitėsi, kol 1778 m. dvaras perėjo baronų Ropų nuosavybėn. Dvaras itin išaugo ir suklestėjo valdant Teodorui Ropui. Mūrinis vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817–1840 m. Dvaro pastatai statyti iš lauko riedulių ir dolomito laikantis bendros stilistinės raiškos. Pagrindinis ansamblio akcentas – dviaukščiai dvaro rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, puošti piliastrais, arkomis, vazomis balkonų kampuose. Dvaro sodyboje veikė alaus darykla, lentpjūvė, malūnas, pieninė. 1850–1860 m. pasodintas angliškojo stiliaus parkas.
AKMENĖLIŲ DVARAS
Petrašiūnų g. 6, Akmenėlių km., Pakruojo raj.
Akmenėlių palivarkas nuo 1780 m. priklausė vokiečių kilmės baronui Teodorui fon der Ropui. Dvaras yra šimtamečių medžių paunksmėje, ant Kruojos upės kranto. Tarpukaryje čia lankydavosi daug svečių – daugiausia vokiečių tautybės iš apylinkės dvarų, atvykdavo ir ponų iš Kauno. Visą vasarą svečiuodavosi šeimininko tėvai ir sesuo iš Danijos. Tai buvo kunkuliuojanti gyvybe ir džiaugsmu vieta susitikimams, maudynėms Kruojos upėje.
STAČIŪNŲ VĖJO MALŪNAS
Malūno g. 4, Stačiūnai, Pakruojo raj.
Malūnas pastatytas 1890 m. Sovietmečiu malūnas buvo paverstas sandėliu ir nebeatliko savo pirminės paskirties. 2004 m. malūnas restauruotas. Šiuo metu Stačiūnų vėjo malūne atidaryta malimo įrangos ekspozicija. Taip pat eksponuojamos nuotraukos iš Stačiūnų bendruomenės gyvenimo, renkami įvairūs liaudies buities įrankiai, rengiamos kilnojamosios ekspozicijos, rengiamos edukacinės programos. Lankytojai priimami iš anksto susitarus.
PAKRUOJO ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA
Vytauto Ddižiojo g. 67A, Pakruojis
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1613 ar 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. Tomkevičiaus rūpesčiu 1887 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Pakruojo Dvaro savininkai Ropai davė statybinės medžiagos. 1890 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.
PAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS
Vienybės a. 1, Pakruojis
Kultūros centras pagal veiklos pobūdį yra daugiafunkcis kultūros centras. Veiklos sritys: Etninė kultūra; Mėgėjų meno puoselėjimas; Meninių programų kūrimas; Šviečiamosios, pramoginės veiklos puoselėjimas; Bendruomenės kultūrinių poreikių tenkinimas; Profesionalaus meno sklaida.
LYGUMŲ ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA
Sodų g. 6, Lygumai, Pakruojo raj.
Apie 1436 m. buvo pastatyta koplyčia. 1524 ar 1526 m. Lygumų dvaro savininkas L. Vietkavičius, pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią. 1791 ar 1793 m. klebonas kun. Kristupas Volfas pastatė naują medinę bažnyčią, išsilaikiusią daugiau kaip 100 metų. 1906–1914 m., klebono kun. Jurgio Rupkos rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė vienabokštė, gotikinio stiliaus bažnyčia. Vietinių gyventojų pasakojimuose minima, kad statant bažnyčią 1908-1914 m. visi miestelėnai statyboms kaupė naminių paukščių kiaušinių lukštus. Lukštai – kalcio ir kreidos šaltinis, skirti įmaišyti į tuometinį jungiamąjį mišinį.
ŽEIMELIO LIUTERONŲ EVANGELIKŲ BAŽNYČIA
Vytauto Didžiojo g. 4A, Žeimelis, Pakruojo raj.
Bažnyčią 1540 m. pastatė Diunamindo seniūnas Kasparas fon Tyzenhausenas. Bažnyčia buvo medinė, viena seniausių liuteronų bažnyčių tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. 1653 m. bažnyčia perstatyta į mūrinę, 1742 m. renovuota. Dabartinė akmens mūro, gotikos stiliaus bruožų turinti bažnyčia iškilo 1793 m. 1889-1890 m. ji buvo rekonstruota, pristatytas bokštas. Spėjama, kad tuomet buvo įmontuotas bokšto laikrodis, vis dar mušantis laiką kas pusę valandos.
ŽEIMELIO ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO BAŽNYČIA
Bauskės g. 3A, Žeimelis, Pakruojo raj.
Katalikų bažnyčią 1828 m. pastatė Glebavo dvarininkas latvis liuteronas Pėteris Petrauskis savo žmonai katalikei Scholastikai. Bažnyčia stovi šiaurinėje miestelio dalyje, prie kelio į Bauskę, ant buvusios miestelio ir valstiečių ribos. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti du varpai. Bažnyčia rekonstruota 1928 m.
Žeimelio katalikų bažnyčios architektūra ir interjeras gan vientiso klasicizmo stiliaus. Juos papildo XIX – XX a. pirmosios pusės įvairių stilių paveikslai ir skulptūros. Visi kūriniai santūrūs, tačiau išraiškingi.
BUVUSI GERUČIŲ DVARO SODYBA
Geručiai, Pakruojo raj.
Tai labai senas ir buvęs stambiausias dvaro centras Žeimelio apylinkėse. Beveik iki praeito amžiaus pabaigos rūmuose veikė pradinė mokykla. Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai.
LINKUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ŠKAPLIERINĖS BAŽNYČIA IR KARMELITŲ VIENUOLYNAS
Laisvės g. 25, Linkuva, Pakruojo raj.
Linkuvos šventovę drąsiai galima vadinti šiaurinės Lietuvos architektūros deimantu. Tokie deimantai spindi Italijoje ir Prancūzijoje, bet verčiau atvykite į Linkuvą. Galingo stoto, šiek tiek kresnoka, iškentusi keletą gaisrų, dabartinį veidą įgijo daugiau kaip prieš 270 metų. Unikalu yra tai, kad bažnyčios statytojai per tiek metų nepamiršo Renesanso architektūros formų ir linijų, kurios taip gražiai atsiskleidžia šventovės fasaduose. Kviečiame užeiti į vidų ir išvysti medžio skulptūrose sustingusius karmelitų vienuolius, drožinėtus medinius altorius ir Linkuvos Dievo motinos paveikslą, garsėjantį savo malonėmis.
PAKRUOJO SIAURUKAS
Vilniaus g. 22A, Pakruojis
Stotis vokiečių kariuomenės pastatyta per Pirmąjį pasaulinį karą, tiesiant Gubernijos ir Pasvalio siaurojo geležinkelio linijas. Buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje, dabar veikia autobusų stotis.
Jeigu svarstote, ką pamatyti Pakruojyje, net neabejojame, kad ši informacija bus naudinga.
Kelionės, kupinos nuostabių įspūdžių, yra pačios geriausios!