Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai, kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, minėdami 1863 m. sukilimo pradžią, vasario 1 dieną Lietuvos nacionaliniam muziejui ir muziejaus archeologams nuo visos baltarusių tautos įteikė simbolinius garbės ženklus.
Garbės ženklai įteikti kaip padėka už trejus metus vykdytus archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno, kai buvo rasti 1863–1864 m. sukilėlių palaikai, tarp jų ir Konstantino Kalinausko, kuris yra laikomas baltarusių nacionaliniu didvyriu, kovojusiu už laisvę.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja garbės ženklus įteikė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologams Valdui Steponaičiui, Gyčiui Grižui, Arūnui Kalėjui. Muziejui skirtą apdovanojimą atsiėmė muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Susitikimo metu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos atstovai susipažino su muziejaus archeologų rastais radiniais: Konstantino Kalinausko medaliuku, ant kurio pavaizduota Šnipiškių Jėzaus koplyčia, Zigmanto Sierakausko vestuviniu žiedu ir kitais asmeniniais sukilėlių daiktais ar jų kovos simboliais.
Tarpdisciplininiai tyrimai, kurių centre atsidūrė ant Gedimino kalno rasti palaikai, truko trejus metus – nuo 2017 iki 2020 m. Juose dalyvavo didelė archeologų, istorikų, menotyrininkų, restauratorių, antropologų ir kitų specialistų komanda iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos.
Bendromis pastangomis per tris tyrimų etapus buvo aptikti, ištirti ir identifikuoti dvidešimties Lukiškių aikštėje nužudytų 1863–1864 m. sukilėlių palaikai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija
