Žasliai – miestelis Kaišiadorių r. Jį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras.
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m.
1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei.
1792 m. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą.
Žasliuose žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo net 3 maldos namus.
1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą.
1919 m. balandžio 2-8 d. vyko Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų.
Miestelyje stūkso beveik sunaikintas piliakalnis ant kurio stovi Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia.
Pirmoji Žaslių bažnyčia pastatyta 1462 m. XVII a. ji buvo sugriuvusi, pamaldos laikytos laikinoje pastogėje.
1674 m. buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia.
1817 m. nugriauti bažnyčios bokštai, pastatytas priebažnytis. 1862 m. bažnyčia perstatyta.
Dar 1885 m. norėta statyti mūrinę bažnyčią, tačiau valdžia neleido.
1897–1902 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.
1915 m. sviediniai pramušė bažnyčios pietinę sieną, įtrūko skliautai, numušti bokštai.
Šventoriuje 1933 m. pastatyta Kristaus kančios koplyčia. Bažnyčia istoristinė, turi daug neogotikos elementų, lotyniško kryžiaus plano, su daugiakampe presbiterija, 2 bokštais fasado šonuose. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriuje yra senos kapinės, yra kunigų ir apylinkės didikų kapai, kardinolo V. Sladkevičiaus motinos kapas. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Dar vis atpažįstama vieta, kurioje Tadas Blinda ėjo kaukšėdamas batais akmenuotu grindiniu į smuklę pasiimti raktų. Tai ta pati Žaslių centrinė aikštė, kurioje suklupęs Tadas Blinda mirė.
Tik šiandien ne visas tas grindinys telikęs, vidury paminklas pastatytas, trikampėje aikštėje aplinkui išasfaltuoti keliai.
Pasak vietos žmonių yra dar du leisgyviai namai, kuriuose taip pat buvo nufilmuotos kai kurios filmo scenos (pvz., senosioji smuklė).
1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).
Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso mitologinis Žaslių akmuo su iškaltu daugialypiu kryžiumi.
Taip pat skaitykite: 10 Lankytinų vietų Žasliuose
Daugiau panašių nuotraukų:
LIetuva 360 FB / www.lietuva360.lt
