2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.
Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“ Jis įprasmina permainingą šios vietovės likimą, kuriam ypatingą įtaką iki šių dienų daro gamtos ir žmogaus balansas.
Įtraukiant Kuršių neriją į Pasaulio paveldo sąrašą buvo atliktas nemenkas darbas: parengti pirmieji (1997 m.) preliminarūs pasiūlymai, vyko diskusijos, sekė tarptautinių ekspertų vertinimas… Ekspertų išvada buvo tokia, kad Kuršių nerija galėtų būti įrašyta kaip kultūrinio kraštovaizdžio vietovė, atskleidžiant gamtos ir žmogaus veiklos santykį.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės, kiekviena valstybė siekia vertingiausių šalies teritorijų pripažinimo pasauliniu mastu. Lietuvoje niekas neabejojo, kad Kuršių nerija verta tapti Pasaulio paveldo dalimi. Ir tai ne tik didžiulė garbė, bet ir atsakomybė. Čia įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, čia siekiama išsaugoti išskirtines Kuršių nerijos vertybes ateities kartoms.
Kuršių nerijoje – išskirtinis kraštovaizdis, sukurtas vėjo, smėlio, vandens ir žmogaus. Raiškios panoramos su pamario gyvenvietėmis, miškų ir smėlio kopų siluetas nuo Kuršių marių. Pastangas išgyventi tarp jūros vėjų liudija žmogaus sukurtas pajūrio apsauginis kopagūbris, per neriją besidriekiantis jos stuburas – Didysis kopagūbris, sodinti miškai ir kalnapušynai. Kuršių nerijoje išlikęs ir natūralus gamtos paveldas – tai pustomos kopos, sengirės fragmentai, reta smėlynų augalija ir gyvūnija, pamario ragai, pusiasaliai, milijonus praskrendančių paukščių skaičiuojantis migracijos kelias.
Kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą sustiprina priverstų pasitraukti kuršininkų archeologinis, architektūrinis, jūrinis ir etnokultūrinis paveldas. Jis atspindi vietovės istorinį charakterį, žvejų gyvenseną ir santykį su vandenimis bei gamta. Ypatingą pėdsaką Kuršių nerijos identitetui paliko įvairiais istoriniais laikotarpiais ją atradę menininkai, mokslininkai, buriuotojai, sklandytojai ir keliautojai.
25-mečio progai bus skirtas ištisus metus truksiantis renginių ciklas, kurį organizuos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Jos vadovės Linos Dikšaitės nuomone, UNESCO saugomų vertybių pamatas yra plačioji bendruomenė, tad šią sukaktį kviečiama skirti jai, neprisirišant prie vienos datos ar vieno renginio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizuos įvairaus žanro veiklas – nuo kino ir tapybos patirčių iki gamtos saugojimo ir švarinimo akcijų. Prie jų prisijungti kvies visus Kuršių nerijos gyventojus ir gausiai atvykstančius lankytojus.
Šias metais žadama paklaidžioti Kuršių nerijos archyvinėse istorijose, parengti interaktyvią istoriją apie pajūrio neriją tarptautinėms platformoms, pristatyti naująjį Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą tarptautinėje UNESCO parodoje Venecijoje, organizuoti pasaulio paveldo tematikos edukacijas ir ekskursijas šeimoms, su profesionaliais menininkais nutapyti Kuršių nerijos peizažus, diskutuoti konferencijose ir susitikimuose apie Kuršių nerijos ateitį. Metų pabaigoje kai kurie 25-osios sukakties renginiai persikels ir į sostinę.
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas – tokio grožio daugiau niekur nepamatysite
