Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje esančiame Lūžų miške, kalvotame Šavašos upės slėnyje yra išsidėstęs unikalus archeologinis kompleksas, kurį sudaro daugiau nei dviejų tūkstantmečių senumo piliakalnis, VIII a. – XII a. datuojamas sėlių pilkapynas bei ritinio formos akmuo su dubeniu. Tai bene vienintelė tokia vieta regione, kur senosios šventvietės kompleksas taip ir liko nepaliestas žmogaus ūkinės veiklos – net ir apeiginis akmuo tebestovi ten, kur stovėjo prieš šimtmečius.
Rugpjūčio 25 d. įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projektą, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Gražutės regioniniame parke buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje 11 kilometrų ilgio Sėlių šventtakis.
Tai – pėsčiųjų maršrutas, nusidriekęs vaizdingomis Antalieptės apylinkėmis, per baltų šventvietes, kur mūsų protėviai šventė šventes, aukojo dievams, gydė ligas ir meldė sveikatos.
Iki šių dienų Antalieptės apylinkėse išlikę vietovių pavadinimai primena mums šios vietos sakralumą. Čia yra Šventosios upės aukštupys, tyvuliuoja Švento ežeras, trykšta Šventoji šaltinio versmė, yra alkakalniai protėvių pavadinti Dievaičiuko ir Dievaitytės vardais, o Šavašos upės pavadinimas yra gerokai senesnis ir siejamas su indoeuropiečių prokalbe.
Pėsčiųjų maršrutas prasideda Antalieptės miestelyje ir miško takais veda iki Šventosios versmės, vietinių vadinamos Šveicarkos šaltiniu, iš ten – prie Šavašos akmens su pėda, toliau aplanko Lūžų piliakalnį ir Lūžų pilkapius, tada pasiekia Lūžų akmenį su dubeniu ir galiausiai alkakalnius tikrai simboliniais pavadinimais, esančius prie Jakštų kaimo – „Dievaičiukas“ ir „Dievaitytė“
Kviečiame atvykti į Gražutės regioninį parką!
Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras
Foto – Gražutės regioninis parkas
Žemėlapis:
