Kasdien valgydami įvairius maisto produktus retai susimąstome, kokios medžiagos slepiasi jų sudėtyje. Deja, kai kurios iš jų gali būti pavojingos sveikatai. Sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris, švinas, kadmis ir arsenas, nors ir nedideliais kiekiais, gali patekti į mūsų organizmą per maistą. Kokie produktai dažniausiai būna užteršti šiais metalais ir kaip galime sumažinti jų poveikį?
Kaip sunkieji metalai patenka į maistą?
Sunkieji metalai į maisto grandinę patenka dėl žmogaus veiklos ir gamtinių procesų:
- Pramonės tarša – chemikalai, naudojami žemės ūkyje ar išmetami gamyklose, gali užteršti dirvožemį ir vandenį.
- Aplinkos užterštumas – teršalai atmosferoje nusėda ant augalų ir vandens telkinių.
- Natūralūs procesai – kai kuriuose regionuose sunkieji metalai natūraliai kaupiasi dirvožemyje ar uolienose.
Šie metalai kaupiasi augaluose, žuvyse, gyvulių audiniuose ir galiausiai pasiekia mūsų stalą.
Gyvsidabris – „nematomos“ jūrų pavojus
Gyvsidabris yra vienas pavojingiausių metalų, dažniausiai aptinkamas jūrų produktuose. Per jūros ekosistemą gyvsidabris, virtęs metilo gyvsidabriu, kaupiasi žuvų organizmuose. Didžiausias jo kiekis randamas didelėse plėšriose žuvyse, tokiose kaip:
- tunas;
- ryklys;
- kardžuvė;
- skumbrė.
Reguliarus gyvsidabrio vartojimas gali paveikti nervų sistemą, ypač nėščias moteris ir vaikus, kurių organizmas jautriausias toksinų poveikiui.
Švinas – tyli grėsmė
Švinas dažniausiai patenka į maistą per užterštą dirvožemį ir vandenį. Šis metalas gali kauptis daržovėse, vaisiuose, taip pat grūduose. Užterštumas dažniausiai atsiranda dėl pramoninės veiklos ir senų vandentiekio sistemų. Švinas ypač pavojingas vaikams, nes gali sukelti:
- vystymosi sutrikimus;
- elgesio problemas;
- sumažėjusią koncentraciją.
Kadmis ir arsenas – klastingi priešai iš augalų
Kadmis
Kadmis dažniausiai aptinkamas:
- grybuose;
- ryžiuose;
- žaliose lapinėse daržovėse.
Šis metalas kaupiasi dirvožemyje dėl trąšų naudojimo. Reguliarus kadmio vartojimas gali pakenkti inkstams, sukelti kaulų trapumą.
Arsenas
Arsenas dažniausiai randamas ryžiuose ir jų produktuose. Natūraliai esantis arseno kiekis gali padidėti dėl užteršto vandens naudojimo ryžių auginimui. Ilgalaikis arseno poveikis siejamas su:
- vėžio rizika;
- širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kaip apsaugoti save ir šeimą?
Nors sunkieji metalai neišvengiami, yra būdų, kaip sumažinti jų patekimą į organizmą:
- Įvairinkite mitybą. Valgydami įvairius maisto produktus, sumažinsite tikimybę gauti didelį vienos rūšies metalo kiekį.
- Rinkitės mažiau užterštą žuvį. Pirmenybę teikite mažoms žuvims, tokioms kaip sardinės ar skumbrės, nes jose kaupiasi mažiau gyvsidabrio.
- Plaukite daržoves ir vaisius. Kruopščiai nuplaukite ar nulupkite daržoves ir vaisius, kad pašalintumėte paviršiaus teršalus.
- Venkite užterštų ryžių produktų. Įvairinkite grūdų šaltinius: vietoj ryžių naudokite avižas, grikius ar soras.
- Rinkitės ekologiškus produktus. Ekologiškai auginami produktai paprastai turi mažiau sunkiųjų metalų, nes nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai.
- Filtruokite vandenį. Naudokite vandens filtrus, kurie pašalina sunkiuosius metalus, tokius kaip švinas ir arsenas.
Paslėpti pavojai: gyvsidabris ir kiti sunkieji metalai mūsų maiste
Ateities perspektyva
Vis didėjant aplinkos taršai, sunkieji metalai tampa neišvengiamu iššūkiu. Todėl svarbu ne tik žinoti apie šią problemą, bet ir aktyviai rinktis saugesnius produktus. Stebėkite, ką dedate į lėkštę – sveikata yra svarbiausias mūsų turtas.
