Krašto apsaugos ministerija, skirdama didelį dėmesį pilietinės valios ir atsparumo ugdymui per istorijos bei valstybingumo tradicijų puoselėjimą, jau 18-tą kartą organizavo konkursą „Vėliava mokyklai“. Konkurso komisijos sprendimu, 2023 metais Gedimino pilies bokšte plevėsuojančią Lietuvos valstybinę vėliavą bus patikėta saugoti Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai.
Konkurso komisiją sudarė Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai. Pasak komisijos pirmininko, krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, organizuojant šį konkursą siekiama paskatinti mokyklų bendruomenes, kurios aktyviai ugdo vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą bei skatina šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.
„Visos paraiškas teikusios mokyklos yra stiprios ir pasižyminčios įvairiomis tęstinėmis pilietinėmis iniciatyvomis. Ši tendencija rodo, kad pilietiškumas yra įsitvirtinęs ir tapęs įprasta mokyklos gyvenimo dalimi. Džiaugiamės, jog paraiškas teikusios mokyklos pilietiškumu dalinasi savo bendruomenėse, jų veikimas pasižymi vietos žmonių sutelkimu ir įtraukimu“, – sakė viceministras Ž. Tomkus.
Gedimino pilies bokšto vėliava bus iškilmingai nuleista ir įteikta gimnazijai 2024 metų sausio 1 dieną, minint Vėliavos dieną ir Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-ąsias metines.
Šiais metais net 30 mokyklų pretendavo į teisę saugoti šį valstybės simbolį, kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių-patriotinių veiklų įprasminimą. Sprendimą perduoti 2023 metų vėliavą Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą puoselėjant vietos tapatybę, organizuojant šiuolaikiškus ir visą bendruomenę telkiančius istorinės atminties projektus, įgyvendinant išskirtinius edukacinius mokyklos erdvių kūrimo projektus istorinėmis temomis.
Taip pat įvertintas gimnazijos glaudus bendradarbiavimas su kariuomenės daliniais, Lietuvos šaulių sąjunga. Įvertintas ir atkaklumas – Kretingos rajono Darbėnų gimnazija ryžtingai teikė paraišką antrus metus, o 2022 metais buvo paskatinta už pilietines veiklas.
Komisija už veiklą, išsiskiriančią savo kryptingumu ir kūrybiškumu, specialiaisiais prizais šiemet paskatino penkias mokyklas: KTU Vaižganto progimnaziją, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją, Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinę mokyklą.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.
Tarpukariu gimusi vėliava, sovietinės okupacijos metais tapo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo reiškiniu – ji buvo saugoma, o atmintinų dienų proga iškeliama plevėsuoti. Pokariu, esant sudėtingoms sąlygoms, tiek ankštuose bunkeriuose, tiek plačiose miestelių aikštėse slapta buvo kabinamos trispalvės, išsaugant tęstinumą, puoselėjant identitetą. Atkuriant Antrąją Lietuvos Respubliką trispalvė telkė minias Atgimimo ir Sąjūdžio dalyvių, kol pagaliau 1991 m. birželio 26 d. buvo įtvirtinta priimtame įstatyme „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“.
