Spalio 7 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyriuje prof. dr. Raimonda Ragauskienė skaitė paskaitą „Karališkojo Šeduvos dvaro/seniūnijos/grafystės laikytojai XVI–XVIII a.: nuo rezidavimo iki suteiktų privilegijų“. Lietuvos istorijos instituto mokslininkė klausytojams išsamiai pristatė turtingą Šeduvos istoriją. XVI a. pirmoje pusėje Šeduva buvo Aleksandro Jogailaičio, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto karališkoji valda. Vėliau Šeduvos savininkai ir laikytojai buvo kunigaikščiai Krošinskiai, ART karalienė Ona Austrijietė, LDK žemės iždininkas Jeronimas Valavičius, LDK žemės maršalka Aleksandras Liudvikas Radvila, ATR karalienė Liudvika Marija Gonzaga, LDK kancleris Kristupas Pacas ir jo žmona Klara Izabelė, LDK raštininkas Andrius Kazimieras Gelgaudas ir jo žmona Antanina Sybilė Waldstein-Arnau, Kazimieras Gelgaudas ir jo žmona Elžbieta Magdalena Oginskaitė Puzinienė, kunigaikštis Mykolas Frederikas Čartoriskis ir jo žmona Eleonora Monika Valdštein, Pamario vaivada grafas Jurgis Dettlof Flemingas ir jo žmona Antanina Čartoricka, galiausiai – kunigaikščiai Kazimieras ir Stanislovas Poniatovskiai.
Žinias apie Šeduvą renginio dalyviai galėjo pagilinti muziejaus parodoje „Šeduvos miestas ir miestiečiai”, apimančioje Šeduvos istoriją nuo XVII a. II pusės iki XX a. II pusės. Lankytojai buvo pakviesti nusileisti ir į pastato rūsį – pamatyti archeologų atkastą autentišką grindinį.
Spalio 8 dieną Šeduvos istorijos skyriuje vėl buvo gyvas tarpukario miestas: Kauno miesto muziejus edukatoriai vedė edukacines programas „Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską“ ir „Laisvalaikis tarpukario Kaune“. Po muziejų sklido muilo aromatas, skambėjo smagi muzika ir viena už kitą įdomesnės istorijos. Edukacijos „Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską“ dalyviai gamino tarpukariu plačiai reklamuoto vardinio „Kipro Petrausko“ muilo repliką su dėžute, sužinojo tarpukario moterų grožio paslaptis, reklamos įdomybes ir susipažino su spalvinga tarpukario legenda profesoriumi Kipru Petrausku – operos dainininku, su kurio vardu siejamas nacionalinės operos įkūrimas. Apie 80 vaidmenų sukūręs K. Petrauskas savo balsu ir charizma žavėjo muzikos mėgėjus, gyveno savo vardu pavadintoje gatvėje ir netgi turėjo vardinį muilą. K. Petrausko biografija susieta ir su Šeduva – iš šio miesto buvo kilęs žymiojo operos dainininko tėvas Jonas Petrauskas, vargonininkas, 1863 metų sukilėlis. Edukacijos „Laisvalaikis tarpukario Kaune“ dalyviai išgirdo, kaip XX amžiaus pirmos pusės Kaune kūrėsi teatras, kino teatrai, kokios buvo mados ir grožio tendencijos, kaip atrodė miesto paplūdimiai, kavinės, restoranai – Kaunas neatsiliko nuo kitų Europos sostinių.
Susitikimai Šeduvos kraštotyros skyriuje (Panevėžio g. 24) tęsis šį savaitgalį: spalio 15 dieną 13 valandą Atvirosios fotografijos dirbtuvės ves edukaciją „Cliche verre“.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio inf.
