Vakaro dangus dažnai stebina savo grožiu, o vienas iš įdomiausių gamtos reiškinių, kurį daugelis pastebi, yra mirksinčios žvaigždės. Atrodo, kad jų šviesa nuolat keičiasi – kartais stiprėja, o kartais blėsta. Tačiau kodėl žvaigždės mirksi? Šis įstabus, beveik pasakiškas ir mistinis reiškinys turi paprastą, bet gana įdomų paaiškinimą.
Žvaigždės ir atmosferos poveikis
Žvaigždės iš tiesų nemirksi pačios savaime. Jų šviesa, kurią matome iš Žemės, sklinda per mūsų planetos atmosferą. Būtent šis oro sluoksnis sukelia efektą, dėl kurio žvaigždės atrodo mirksinčios.
Atmosfera sudaryta iš įvairių sluoksnių, kuriuose nuolat vyksta oro judėjimas, temperatūros pokyčiai ir slėgio svyravimai. Kai žvaigždės šviesa keliauja per atmosferą, ji keičia savo kryptį, dėl to šviesos spinduliai nuolat išsisklaido skirtingomis kryptimis. Dėl to, kai mes žiūrime į dangų, matome, kad šviesa šiek tiek „šokinėja“ – tai sukuria mirksėjimo efektą.
Kodėl žvaigždės mirksi labiau nei planetos?
Galbūt pastebėjote, kad planetos danguje dažnai atrodo stabilesnės nei žvaigždės – jos nemirksi taip ryškiai. Pagrindinė to priežastis yra atstumas. Žvaigždės yra kur kas toliau nuo Žemės nei planetos. Todėl žvaigždės matomos tik kaip mažyčiai taškeliai, o planetos, nors ir labai toli, atrodo didesnės. Tai reiškia, kad atmosferos pokyčiai labiau paveikia toliau nutolusius, mažus šviesos taškus, kaip žvaigždes, nei planetas.
Skirtingos spalvos žybsniai
Žvaigždės ne tik mirksi, bet ir dažnai keičia spalvą, ypač kai jos yra arti horizonto. Taip nutinka, nes žvaigždžių šviesa, sklindanti per storą atmosferos sluoksnį, skaidoma į skirtingas spalvas – panašiai kaip vaivorykštė. Atmosferos sąlygos keičia šviesos bangos ilgį, o tai lemia spalvų pasikeitimą.
Pvz., ryškesnės žvaigždės, tokios kaip Sirijus, kartais mirksi mėlynai ar raudonai. Tai tik dar labiau sustiprina žvaigždžių grožį ir stebuklingą nakties dangaus vaizdą.
Ar galima pamatyti nemirksinčias žvaigždes?
Iš tiesų, jeigu mes stebėtume žvaigždes iš kosmoso, kur nėra atmosferos, jos nemirksėtų. Kosminiai teleskopai, tokie kaip „Hubble“, siunčia mums aiškias ir stabilias žvaigždžių nuotraukas, nes jų stebėjimui netrukdo Žemės atmosfera. Be oro judesių ir skaidymo, žvaigždės atrodo visiškai stabilios.
Ką galima padaryti, norint sumažinti mirksėjimą stebint žvaigždes?
Nors negalime visiškai išvengti mirksėjimo, yra keletas būdų, kaip jį sumažinti stebint naktinį dangų. Vienas iš jų – žiūrėti į žvaigždes, kai jos yra aukščiau danguje, toliau nuo horizonto. Arčiau horizonto žvaigždės turi „įveikti“ storesnį atmosferos sluoksnį, o tai sukelia didesnį mirksėjimą. Be to, stebėkite žvaigždes, kai oras yra ramus ir naktis yra mažiau vėjuota.
Įdomūs faktai apie žvaigždžių mirksėjimą:
- Mirksėjimas kaip įrankis: Žvaigždžių mirksėjimas gali būti naudojamas astronomams įvertinti atmosferos būklę. Kuo stipriau žvaigždės mirksi, tuo labiau nestabilus oras ir prastesnės sąlygos stebėti dangų.
- Optinis įrankis: Astronomai naudoja specialius teleskopus su „prisitaikančiosiomis optikomis“, kurie padeda neutralizuoti atmosferos poveikį ir leidžia matyti žvaigždes be mirksėjimo.
- Ne visos žvaigždės mirksi vienodai: Mirksėjimo stiprumas priklauso nuo žvaigždės ryškumo, jos padėties danguje ir oro sąlygų.
Žvaigždžių mirksėjimas – tai dangaus stebėtojams žinomas ir dažnai pastebimas reiškinys, kuris yra tiesiogiai susijęs su mūsų planetos atmosferos poveikiu šviesai. Šis reiškinys ne tik suteikia naktiniam dangui ypatingo grožio, bet ir primena apie gamtos stebuklus, kurie vyksta kasdien, nors dažnai lieka nepastebėti. „Kodėl žvaigždės mirksi?“ – tai klausimas, į kurį atsakymas atskleidžia sudėtingą ir žavingą ryšį tarp Žemės atmosferos ir tolimųjų žvaigždžių šviesos.
Šaltiniai:
- https://www.almanac.com/why-do-stars-twinkle-night
- https://coolcosmos.ipac.caltech.edu/ask/210-Why-do-the-stars-twinkle-
- https://omsi.edu/explore/do-stars-twinkle/
- https://byjus.com/physics/why-do-stars-twinkle/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
