Lietuvos heraldikos komisija patvirtino naujai sukurtus Šerkšnėnų ir Žemalės herbus, reprezentacines ir lauko vėliavas bei antspaudus. Šerkšnėnų herbas – skydas, perskeltas į du laukus, dešiniajame sidabriniame lauke – pusė mėlynos snaigės, kairiajame mėlyname lauke – pusė sidabrinės snaigės. Žemalės herbas – juodame lauke auksinis kaspinas su trimis juodomis vilko pėdomis.
Šerkšnėnų herbe pavaizduota snaigė – pirmoji snaigė Lietuvos heraldikoje. Vietovės pavadinimas kilo nuo Šerkšnės upės, dėl to nuspręsta įamžinti upės, kurios pavadinimas susijęs su šerkšnu, reikšmę kaimui. Tokiu būdu Šerkšnėnų herbas priklauso heraldikoje išskiriamai herbų grupei, kada herbinė figūra simbolizuoja herbo savininko pavardę ar šiuo atveju vietovės pavadinimą. Be to, tokiu netiesioginiu būdu atkreipiamas dėmesys į svarbų aplinkosauginį aspektą, t. y. kad Šerkšnėnai įeina į Šerkšnės hidrografinį draustinį.
Žemalės herbe – vilko pėdsakai. Tai pirmieji gyvūno pėdsakai Lietuvos heraldikoje. Herbo simbolika susijusi su tuo, kad Žemalės dvaras buvo apsuptas miškų, kuriuose buvo daug vilkų, puldinėdavusių galvijus ir netgi žmones, todėl keletas valstiečių vyrų, apginkluotų geležiniais durklais, saugojo dvarą nuo žvėrių. Iškirsto miško vietoje buvo įkurtas naujas kaimas, kuriame apsigyvenę valstiečiai ne tik dirbo įprastus darbus, bet ir sergėdavo, kad dvaro nepasiektų vilkai. Pėdsakai traktuojami kaip ryšys tarp praeities ir dabarties, vilko simbolika primena bendruomenės konsolidavimąsi prieš bendrą priešą. Juoda skydo spalva siejama su latvišku žodžiu, reiškiančiu žemę.
Abu herbus sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.
Parengta pagal Lietuvos heraldikos komisijos informaciją
