Kompotus anksčiau gamindavau dideliais kiekiais, bet tik dėl tirščių, mūsų namuose saldžių skysčių niekas negerdavo, todėl į stiklainius pirmiausiai prigrūsdavau kiek telpa vaisių ir tik tuomet pildavau sirupą. O ir cukraus kiekį bandžiau mažinti, tačiau be reikiamo konservantų kiekio rūsyje dažnai galvodavau apsigyvenus gyvatę, kaskart atėjus vis kažkas šnypšdavo ir kai išpyliau paskutinį surūgusį kompotą, nusprendžiau jų nebegaminti. Bet pirmą žiemą buvo tokia abstinencija, kad kelis kartus pirkau kažkokius konservuotus vaisius prekybcentry. Irgi ne išeitis dėl tos slyvos prie keptos kalakutienos ar obuolio prie anties kulšelės.
Ir vieną dieną, degustuodama tųmetį obuolių actą, supratau, kad tai irgi konservantas, ir dar su tokio gėrio rūgštele ir obuolių skoniu. Žinoma, marinuotos su obuolių actu slyvos buvo iškart pagamintos, žiemą išragautos, išgirtos, todėl šiemet gaminu jų daug. O ir jų derlius šiemet labai džiugina, turguje užmečiau akį į kainą – puiki! Todėl pats metas kimšti slyvas į stiklainius.
Mano receptas adaptuotas:
- miestiečiui, neturinčiam laiko,
- taupiam – nes nelieka marinato
- gurmanui, nes tokio skonio slyvų žiemą nerasite niekur, tik savo virtuvės lentynoje (jei pasigaminsite, žinoma).
Imame tiek slyvų, kiek turime. Rekomenduočiau vienu metu gaminti didesnį kiekį, to pačio brangaus laiko taupymo sumetimais. Slyvas konservuoju litriniuose užsukamuose stiklainiuose, į vieną stiklainį slyvas pjaustant pusiau, telpa apie 700 g slyvų, taip pasiskaičiuoju kiek reikės stiklainių. Juos išplaunu karštu vandeniu, nei kaitinti, nei džiovinti nereikia.
Švarias slyvas pjaunu pusiau, išimu kaulą ir puseles talpiai dedu į stiklainį. Kai jau visi stiklainiai pilni, kiekvieną jų papildau
3 vš cukraus (su kaupu, apie 80 g)
3 vš obuolių acto
Kiekvieną stiklainį sklidinai užpilu šaltu vandeniu, sudedu dangtelius ir juos truputį pasuku, tik tam, kad nenukristų, oro tarpelis būtinai turi likti.
Stiklainius sudedu ant orkaitės grotelių, jungiu 80 C ir vėjelio funkciją, o laikmatyje nustatau 40 minučių. Po nustatyto laiko stiklainius traukiu lauk, tuomet jau stipriai užsuku ir verčiu žemyn dangteliais ant pledo. Jei dugne dar matosi neištirpęs cukrus, stiklainį pasukioju, kad skystis pasiglemžtų likutį. Dengiu kitu pledu ir palieku iki pilno atvėsimo.
Tokiu būdu konservuotos slyvos puikiai laikosi ne tik rūsyje, bet ir kambario temperatūroje, pvz. virtuvinėje spintelėje.
Valgome su paukštiena, slyvas garnyrui sudedu prie kepamo paukščio likus 5 minutėms iki numatomo kepimo pabaigos laiko. Galima valgyti ir su šaltomis, bet man patinka taisyklė, kad karšti patiekalai tiekiami su karštais garnyrais.
O kartais atsidarome stiklainį ir kabliuojame slyvas, žiūrėdami gerą filmą.
