Ką tik išleista Aušros Česnulevičienės knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“. Ši knyga aprėpia dalį Nacionalinio M. K. Čiurlionio kultūros kelio. Autorė skaitytojui jį pateikia aiškiai ir suprantamai, iliustruodama naujais, pirmąkart skelbiamais dokumentais, kelio vaizdus gretindama su M. K. Čiurlionio piešiniais, o skenuojant QR kodus papildydama netgi garso įrašais.
Laikydama rankoje savo parašytos ir ką tik išleistos knygos pirmąjį egzempliorių menotyrininkė, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio draugijos tarybos narė, 2024-ųjų Druskininkų kultūros puoselėtojo premijos laureatė Aušra Česnulevičienė tikisi, kad knyga ne tik bus perskaityta, bet ir paskatins skaitytojus keliauti. Tai ne pirmas jos darbas garsinant M. K. Čiurlionio vardą. Daugeliui ji yra žinoma, kaip kultūrinių, pažintinių pasivaikščiojimų po Druskininkus ir jų apylinkes vedlė. Vienas iš svarbesnių jos siūlomų maršrutų – Čiurlionių takais. „Į šią knygą sudėjau tai, ką pati išvaikščiojau, surinkau, sužinojau, pačiupinėjau, ne nuo kitų knygų nurašiau, tai, kuo gyvenu jau daug metų“, – sakė A. Česnulevičienė.
Ši knyga aprėpia dalį Nacionalinio M. K. Čiurlionio kultūros kelio, autorė skaitytojui jį pateikia aiškiai ir suprantamai, iliustruodama naujais, pirmąkart skelbiamais dokumentais, kelio vaizdus gretindama su M. K. Čiurlionio piešiniais, o skenuojant QR kodus papildydama netgi garso įrašais.
Dešimt žingsnių M. K. Čiurlioniui pažinti
„Vesdama ekskursijas matau, kad žmonėms neaišku, kas tas Čiurlionio kelias, kur jis prasideda, pro kur eina. Aš nesistebiu, kad žmonės apie Čiurlionį daug ko nežino, pavyzdžiui, ne kartą ekskursijų metu esu sulaukusi klausimų, ar jis buvo vedęs, ar turėjo vaikų. Na, jei jie kasdien nesidomi Čiurlioniu, natūralu, kad gali to nežinoti. Šie faktai irgi skatino parašyti knygą. Tai ne mokslinių straipsnių rinkinys. Tai knyga keliautojui, – pasakojo A. Česnulevičienė. – Žingsniuoti siūlau nuo Liškiavos, kur susituokė jo tėvai – Konstantinas Čiurlionis ir Adelė Marija Magdalena Radmanaitė. Knygoje pirmąkart publikuojamas tėvų santuokos Liškiavos bažnyčioje liudijimas. Tada darau ekskursą į Seirijus, iš kur kilusi mama. Ieškojau ir knygoje „Evangelikų liuteronų statiniai Lietuvoje“ radau iliustraciją bažnyčios, kurioje Seirijuose meldėsi Radmanai. Gaila, bet sovietmečiu ji paversta sandėliu“. Čiurlionio mama gimė Seirijuose, čia dėl religinių persekiojimų Vokietijoje persikėlusių bavarų kolonijoje, protestantų šeimoje. Paaugusi Adelė Opermanų dvare šalia Liškiavos tarnavo, vaikus prižiūrėjo, ponios garderobą tvarkė. A. Česnulevičienė susirado tą vietą, rado to dvaro tvenkinį, pastato fragmentą. Apsilankė ir tėvo gimtinėje, Guobinių kaime. Susitiko su jo giminaite, įrašė jos pasakojimą.
Knyga – savotiškas kelionės gidas, sudarytas iš dešimties žingsnių. Pasak autorės, kiekvienas savaip atrandame M. K. Čiurlionį, tad dešimtas žingsnis paliktas paties keliautojo įspūdžiams ir atradimams. Visų suminėtų vietovių autorė nesiima aprašinėti išsamiai, o tik tiek, kiek ta vietovė susijusi su čiurlionistika, su menininko tėvais. Pavyzdžiui, Liškiavoje atsivertęs knygą, keliautojas gauna žemėlapėlį, pirmo žingsnio objektus ir QR kodą. Nuskenavęs kodą, pamato, ką aplankys. Užlipęs ant Liškiavos piliakalnio gali akis paganyti į bažnyčios, kurioje susituokė M. K. Čiurlionio tėvai, bokštus. Būtent šį vaizdą yra nupiešęs M. K. Čiurlionis. Autorė sugretina šiuos vaizdus, tarsi įrodydama, kad čia, ant piliakalnio, tikrai buvo ir M. K. Čiurlionis, ir tokį pat vaizdą jis matė, kokį dabar mato keliautojas. Tai kelionę daro labai įtaigia.
„Senojoje Varėnoje, kur gimė mažasis Konstantinas, vingiuojančio Varėnės upelio vaizdas man labai siejasi su M. K. Čiurlionio paveikslu „Žalčio sonata“. Jis nėra rašęs, ar po to, kai visai mažas su tėvais išvyko į Ratnyčią, vėliau buvo atvykęs į Senąją Varėną, bet leidau sau knygoje tuos vaizdus palyginti“, – pasakojo A. Česnulevičienė.
Pėsčiųjų žygis sujungs Senąją Varėną ir Druskininkus
Dvi svarbias vietoves – Varėną ir Druskininkus, jo gimimo ir kūrybos lopšius – sujungusi menininko šimtmečiui skirta medžio skulptūrų paroda po atviru dangumi knygoje irgi sulaukia dėmesio. „Kažkada inicijavau to kelio tvarkybą ir labai džiaugiausi, kai 2018 m. kelias tapo valstybės saugomu, skulptūros buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Nuo to laiko puoselėjau idėją surengti kultūrinį pėsčiųjų žygį nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų, pražygiuoti vietovėmis, kurios galėjo įkvėpti jo meną. Idėja pasidalinau su Druskininkų kultūros centru, jie entuziastingai palaikė, ir 50 km žygis su 2 nakvynėmis (bus einama miško takeliais, ne plentu) jau rengiamas. Žygis planuojamas gegužės 16–18 dienomis, jis jau viešinamas svetainėje www.ciurlioniui150.lt Bus ir paskaitų, vakarojimų. Mankštinkite kojas, esate visi laukiami! Džiaugiuosi, kad šiai mano idėjai labai pritarė ir Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio provaikaitis, jis taip pat žadėjo žygiuoti. Labai aktyviai rengiant maršrutą, organizuojant logistiką jau dirba Vilniaus universiteto Žygeivių klubas“.
Vaikščiodami po Ratnyčią iš M. K. Čiurlionio laikų ne daug ką išvysime, tačiau knygoje A. Česnulevičienė žvilgteli į praeitį ir parodo, kaip atrodė senosios Ratnyčios bažnyčios, kurioje vargonavo M. K. Čiurlionio tėvas, aplinka. Tai užfiksuota Napoleono Ordos pieštame Ratnyčioje mirusio ir 1847 m. palaidoto poeto Jono Čečioto kapo paveikslėlyje. Visai šalia šiame piešinyje – kraštelis senosios bažnytėlės. Tos pačios, kuri vėliau pervežta į Kabelius, kai Ratnyčioje buvo statoma nauja mūrinė bažnyčia. Su bažnyčia pervežti ir vargonai, kuriais vargonavo M. K. Čiurlionio tėvas. Vargonų suradimo Kabelių bažnyčios palėpėje istorija A. Česnulevičienę paskatino pasidomėti ir kitais Čiurlionių šeimos muzikos instrumentais, iš to gimė jos magistro darbas. Menotyrininkės iniciatyva Ratnyčios senosios bažnyčios vargonai buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Dažnam kyla klausimas, o kurgi Čiurlioniai gyveno iš Ratnyčios atsikėlę į Druskininkus? „Pirmiausia jie apsigyveno visai ne ten, kur dabar žinome M. K. Čiurlionio namus-muziejų. Pradžioje jie nuomojosi, gyveno mediniame Krisiuko namelyje prie Druskonio ežero. Tas namelis pavaizduotas senuose atvirukuose, – pasakojo A. Česnulevičienė. – Kadangi daugiau namų aplinkui nebuvo, galima daryti išvadą, kad būtent tame ir gyveno Čiurlioniai. Iki dabar prie Druskonio ežero auga pušis, kurios šaknys sudaro savotišką kėdutę. Iš atsiminimų žinome, kad čia mėgdavo sėdėti ir saulėlydį palydėti M. K. Čiurlionis“. A. Česnulevičienė siekia, kad pušis būtų paskelbta gamtos paminklu.
Į Švendubrę palydės įrašytas amžininko balsas
Pasak knygos autorės, žmonės dažnai nustemba, kai jiems ji parodo M. K. Čiurlionio piešinius su šeimos nameliais, dabartiniu muziejum. „Jie žino didžiuosius jo paveikslus, o tokių piešinukų, kuriuose jis fiksavo savo aplinką, dažnai nebūna matę. Parodau tuos piešinius atvedusi į muziejaus kiemą. Pamatę tą patį rakursą daugelis aikteli, – pasakojo A. Česnulevičienė. – Taip pat labai įdomus Čiurlionių namų planelis, pieštas Kazio Borutos. Jį gavau iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, K. Borutos archyvo. Kaip žinome, rašytojas buvo antras Jadvygos Čiurlionytės vyras. Čiurlionytei jai esant silpnai, ji pasakojo, o K. Boruta piešė, braižė: kur, kuriame kambaryje, kurioje vietoje kas stovėjo. Tai niekur neskelbtas namų planelis. Įdomu patyrinėti vaikštant po muziejų: čia stovėjo pianinas, čia molbertas. Taip pat bus įdomu įsivaizduoti, kur, pagal tą planą, kur augo obelys, agrastai, kur gėlių darželis, kur šulinys buvo“.
Knygos autorė atkreipia dėmesį, kad tėvas vargonavo senojoje Druskininkų bažnyčioje, ne dabartinėje. Dažnai žmonės painioja. O kaip atrodė senoji bažnyčia? Irgi yra M. K. Čiurlionio piešinukas. Jis knygoje sugretinamas su sena nuotrauka. Tai bažnyčia, į kurią šešerių Kastuką tėvelis vesdavosi groti. Nuo bažnyčios, aplankant kitus objektus, autorė keliautoją veda į labai svarbią vietą – Šv. Jokūbo gatvę, kur kadaise gyveno kurorto gydytojas Juzefas Markevičius. Dabar vila tapo garsaus skulptoriaus Jacques‘o Lipchitzo (Žako Lipšico) memorialiniu muziejumi. „Jei ne J. Markevičius, nežinia, kaip būtų susiklostęs Čiurlionio gyvenimas, gal būtų tapęs tik parapijos vargonininku, – teigė A. Česnulevičienė. – J. Markevičius pastebėjo Kastuko ypatingus gabumus muzikai, apie talentingą vaiką papasakojo savo pacientui, Druskininkuose gydytis atvykdavusiam kunigaikščiui Mykolui Oginskiui ir paprašė jį priimti į Plungės dvare veikusią muzikos mokyklą. O pasaulinio garso skulptorius J. Lipchitzas gimė netoliese, kitoje gatvės pusėje stovėjusio pirmojo Druskininkų mūrinio viešbučio „Central“ kieme buvusiame mediniame name. Medinis namas neišliko, o iki dabar stovintį viešbutį „Best Baltic“ suprojektavo ir pastatė Jacques‘o tėvo Abraomo statybų bendrovė. Lipchitzai ir Čiurlioniai bendravo, matėsi ir jų vaikai“
Švendubrėje autorė pirmiausia siūlo aplankyti Antano Smaliuko kapą. Tai buvo šviesus švendubrėnas, bendravęs su Čiurlioniais ir XX a. pabaigoje pateikęs daug liudijimų apie M. K. Čiurlionį, kuris ateidavo į Švendubrę užrašinėti liaudies dainų, tapyti. Čia gimė jo garsusis „Raigardas“. Keliautojai, neskenavę QR kodą galės pasiklausyti įrašyto A. Smaliuko pasakojimo.
Iš Švendubrės sugrįžus į Druskininkus, užsukus į senąsias kapines, skaitytojas galės nuskenuoti kitą knygoje esantį QR kodą ir išgirsti ilgamečio M. K. Čiurlionio namų-muziejaus vedėjo, menotyrininko Adelberto Nedzelskio pasakojimą, kur ir kaip senosiose kapinėse, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo palaidotas M. K. Čiurlionio tėvas. Daugeliui tai tikrai bus nežinoma. Palaidojimo vietoje kapavietės nėra, tačiau tą vietą žymi jau užaugusioje pušyje įbrėžtas kryžiukas ir inicialai.
M. K. Čiurlionio kultūros kelio tęsinys paliktas kitiems autoriams
Knygoje aprašiusi su Čiurlioniais susijusias Dzūkijos vietas autorė tikisi, kad tai paskatins kitus autorius, mokslininkus imtis M. K. Čiurlionio kultūros kelio tęsinio – antrąją knygą reikia pradėti nuo Plungės, kur M. K. Čiurlionis išvyko mokytis muzikos. „Po Plungės seka Rietavas, paskui Šateikiai, kur susituokė su Sofija, o Plungėje klebonija yra, kur prabėgo laiminga jų vasara, paskui Palanga. Reikia pasižvalgyti ir po Kulius, kur pas Vaižgantą bėgo Sofijos jaunystės dienos. Įsivaizduoju, kad šie objektai galėtų sutilpti į antrąją knygą, o trečioji liktų didmiesčiams – Vilniui, Kaunui, Leipcigui, Varšuvai. Aš savo iniciatyva, savo lėšomis, tiksliau mūsų su vyru skulptorium Tauru Česnulevičium kūrybos namų „Druskos studija“ lėšomis, padariau pradžią. Dėl lėšų nenorėjau kreiptis į jokius fondus, nes norėjau kuo greičiau išleisti, kad M.K. Čiurlionio metai būtų tik prasidėję, o ne įpusėję. Prie knygos išleidimo prisidėjo ir leidykla „VOX Altera“, ir knyga jau keliauja pas skaitytoją, – džiaugėsi A. Česnulevičienė. – Esu labai dėkinga ir visiems archyvams, kurie leido publikuoti daug dokumentų, taip pat dėkinga įvairių nuotraukų autoriams. Susiradau kiekvieną, gavau leidimą nuotraukas naudoti knygoje“.
Knyga vasario 24 d. bus pristatyta Čiurlionio namuose Vilniuje, kovo 1 d. Knygų mugėje, kovo 13 d. M. Mažvydo bibliotekoje, balandžio 29 d. – Alytaus audiovizualiųjų menų centre. Knyga bus pristatyta ir Talino bei Londono lietuvių bendruomenėms. „Džiugu, kad lietuvių bendruomenės M. K. Čiurlionio metus jau pradėjo švęsti. Gavau daug užklausų paskaityti paskaitą, o kai išgirdo apie knygelę – tai ir ją pristatyti kviečia“, – planais dalijosi A. Česnulevičienė.
Parengė Jūratė Mičiulienė
