Prieš savaitę Kernavės Aukuro kalne prasidėjo Lietuvos mokslo tarybos finansuojami kompleksiniai archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama papildyti mokslininkų turimas žinias ir visiems rezervato lankytojams suteikti galimybę susipažinti su Kernavės unikalia praeitimi ir svarba Lietuvai. Tyrimai truks 3 metus (2021 m. – 2024 m.), vadovaujant archeologijos mokslų daktarui Gintautui Vėliui. Tai pirmieji tokio tipo, tarpdisciplininiai, tyrimai, kuriuose taikomi archeologiniai, geofizikiniai, archeobotaniniai, bei paleozoologiniai metodai, apimantys ilgą priešistorės tarpsnį, bei pirmuosius valstybės šimtmečius.
Jau anksčiau VU naujienos rašė: „Šiandieniniame moksle piliakalniai suvokiami ne tik kaip gynybiniai įrenginiai, bet ir kaip puikūs tam tikros epochos socialinės ekonominės sistemos indikatoriai, – sako dr. Gintautas Vėlius. – Detali piliakalnių medžiagos analizė neretai tampa pagrindiniu priešistorinių bendruomenių socialinio kraštovaizdžio rekonstravimo įrankiu. Bendruomenių įsikūrimas piliakalniuose, jų išsibarstymas į vienkiemines sodybas, piliakalnio virsmas laikina slėptuve ir galiausiai diduomenės pilimi, atspindi esminius socialinės raidos ir ūkio sistemų momentus.“
Surinkta tyrimų medžiaga leis konstatuoti bei tiksliai chronologizuoti piliakalnių funkcinės paskirties ir juose vykdytų veiklų raidą geležies amžiuje ir pirmaisiais Lietuvos valstybės šimtmečiais. Taip pat ketinama sukurti Rytų Lietuvos pilkapių kultūros – geografinio ankstyvosios valstybės branduolio – apgyvendinimo sistemų bei gynybinių įrenginių, t.y. piliakalnių, funkcinės raidos modelį.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.