Muziejai saugo neįkainojamas meno kūrinių, archeologinių radinių ir istorinių artefaktų kolekcijas, tačiau ne visada net ir žinomiausi bei didžiausi muziejai sugeba apsaugoti savo turtus nuo įžūlių vagysčių. Straipsnyje pateiksime 7 didžiausių visų laikų vagysčių istorijas, kurios sukrėtė pasaulį ir paliko neišdildomą žymę meno istorijoje.
13 meno kūrinių iš Isabellos Stewart Gardner muziejaus
1990 m. kovo 18 d. įvyko viena didžiausių meno kūrinių vagysčių istorijoje. Du vagys, persirengę policijos pareigūnais, įžengė į Isabellos Stewart Gardner muziejų Bostone. Jie apgavo apsaugos darbuotojus, pateikę informaciją apie tariamus neramumus, ir buvo įleisti į vidų. Netrukus muziejaus apsauginiai buvo surakinti antrankiais, o vagys su maždaug 450 mln. eurų vertės meno kūriniais dingo. Tarp pavogtų kūrinių buvo Rembrandto, Vermeerio ir Manet paveikslai. Muziejus siūlė 4,5 mln. eurų atlygį už informaciją apie pavogtus meno kūrinius, tačiau iki šiol tušti paveikslų rėmai vis dar kabo ant muziejaus sienų.
„Mona Lisos“ vagystė iš Luvro
Leonardo da Vinci nutapyta „Mona Lisa“ dingo iš Luvro 1911 m. rugpjūtį. Ją pavogė italas Vincenzo Peruggia, kuris buvo pasamdytas sukurti apsauginius stiklus kai kuriems meno kūriniams. Jis pasislėpė muziejaus drabužinėje ir, kai ryte norėjo išsmukti su paveikslu po paltu, susidūrė su nenumatyta kliūtimi – durys buvo užrakintos. Vis dėlto jam pavyko ištrūkti, kai sutiko santechniką, turintį raktą. „Mona Lisa“ buvo pastebėta dingusi tik po 24 valandų. Vagystė tapo tarptautine naujiena, o Peruggia galiausiai buvo sulaikytas 1913 m., kai jis bandė parduoti paveikslą. Už šį nusikaltimą jis kalėjime praleido 7 mėnesius.
Rembrandto ir Renoiro paveikslų vagystė Švedijoje
2000 m. gruodžio mėnesį ginkluota vagių gauja įsiveržė į Nacionalinį dailės muziejų Švedijoje. Jie pavogė vieną Rembrandto ir du Renoiro paveikslus. Vagių bendrininkai, siekdami atitraukti policijos dėmesį, susprogdino keletą automobilių netoli muziejaus. Vagys paspruko kateriais, o pavogtų meno kūrinių vertė siekė apie 40 mln. eurų. Laimei, visi trys paveikslai buvo surasti iki 2005 m.
Edvardo Muncho „Šauksmo“ ir „Madonnos“ vagystė
Ekspresionisto Edvardo Muncho paveikslai „Šauksmas“ ir „Madonna“ buvo pavogti 2004 m. iš Muncho muziejaus Norvegijoje. Dviem ginkluotiems plėšikams įsiveržus į muziejų, jie viešai nuėmė paveikslus nuo sienos. Po dvejų su puse metų policija, apsimesdama paveikslų pirkėjais, suėmė tris vyrus, o paveikslai buvo surasti. Tai nebuvo pirmas kartas, kai „Šauksmas“ buvo pavogtas – dar 1994 m. viena iš paveikslo versijų taip pat buvo pagrobta, o vagių paliktas raštelis dėkojo už prastą muziejaus apsaugą.
Leonardo da Vinci „Madona su verpste“ vagystė
Leonardo da Vinci paveikslas „Madona su verpste“ buvo pavogtas 2003 m. iš Drumlanringo pilies Škotijoje. Du vagys, apsimetę parodos lankytojais, užpuolė prižiūrėtoją ir pabėgo su paveikslu. Paveikslas buvo atrastas 2007 m. Glazge, po policijos reido.
Didžiausia meno vagystė Europoje
2008 m. ginkluoti plėšikai iš „Bührle“ kolekcijos Ciuriche, Šveicarijoje, pavogė keturis paveikslus, kurių bendra vertė siekia 156 mln. eurų. Pavogti kūriniai apima Paulo Cezanneo „Berniukas raudona liemene“, Edgaro Degos „Liudovicas Lepicas ir jo dukros“, Vincento van Gogho „Žydinčios kaštono šakos“ ir Claudeo Monet „Aguonų laukas“. Visi šie paveikslai galiausiai buvo surasti.
Daugiausiai kartų pavogtas paveikslas pasaulyje
Rembrandto „Jokūbo de Geino III“ portretas, esantis Dalvičo paveikslų galerijoje Jungtinėje Karalystėje, buvo pavogtas net keturis kartus (1966, 1973, 1987 ir 1998 metais). Dėl to jis gavo pravardę „Rembrandtas išsinešti“. Meno kūrinys visus keturis kartus buvo sėkmingai atgautas.
Meno vagystės ne tik sukrečia visuomenę, bet ir parodo, kokia trapi gali būti meno vertybė. Nuo „Mona Lisos“ vagystės iki šiuolaikinių plėšimų, šios istorijos vis dar gyvos ir primena, kad menas gali tapti ne tik kultūrinės tapatybės, bet ir kriminalinių veiksmų objektu.
