Jau antrus metus Rokiškio krašto muziejus organizuoja kraštotyrines ekspedicijas po Rokiškio kraštą. Praėjusiais metais muziejininkai žvalgė Rokiškio rajono Jūžintų kraštą. Šiais metais muziejus kviečia bendrystei Rokiškio kaimiškosios seniūnijos gyventojus.
Kiekvienas mūsų krašto miestelis ar gyvenvietė yra savų įvykių, istorijos ir paveldo saugotojai. Išsamesnis jų pažinimas, etnografinio, ikonografinio, istorinio palikimo rinkimas, saugojimas ir sklaida – muziejininkų rūpestis. Teiktai paraiškai „Iš praeities – dabarčiai“ gavę savivaldybės patvirtinimą, muziejininkai iki metų pabaigos aplankys ne tik krašto kapinaites, pilkapius, paminklus, bažnyčias, bet, tikėdamiesi gražaus bendradarbiavimo, belsis ir į gyventojų duris, kad pasidalintų įdomiais pasakojimais ir prisiminimais. Tad muziejaus darbuotojai viliasi, jog gyventojai laukdami suras senus albumus, apžvalgys spintas ir palėpes, iškeldami jau senokai nenaudojamus rakandus, rankdarbius, spaudinius bei kitus daiktus, kuriuos patikės muziejui tolesniam saugojimui.
Muziejininkų ekspedicijos kryptis – tolimiausias Rokiškio kaimiškosios seniūnijos miestelis – Čedasai
Čia seniausias objektas, žinomas jau nuo 1499 m. – Čedasų dvaras. Netrukus minimas miestelis, 1861-1914 m. jau valsčiaus centras. Iki 1516 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia, o 1913 m. paskutinioji, iš akmens plytų – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, prie kurios šliejasi paminklas jos statytojui kunigui Juozui Kuzmickui atminti. Nustebome ir džiaugėmės pamatę po bažnyčia esančią kunigo kriptą. Susidomėję apžiūrėjome, fiksavome ne tik lankytojams prieinamas, bet ir pašaliečio akiai nematomas bažnyčios kerteles, fotografavome jau laiko dulkėmis apgaubtus, senokai nenaudojamus baldus, liturginius daiktus, drabužius ir dėkojome Rasai Bajoraitei už mums skirtą laiką.
Kol kas nepavyko išsiaiškinti kas ir kada statė Čedasų apylinkėse esantį įdomų paminklą – koplyčią. Žinant, kad 1625 m. Čedasus buvo trumpam užėmę švedai (apjuosė pylimu ir vandens grioviu), 1659 m. prie Čedasų vyko Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos kariuomenių kautynės, (po karų miestelis sunyko), o 1812 metai susiję su Napoleono žygiu, tai gal vienam iš šių įvykių atminti ir buvo pastatytas paminklas?
Mokykla visada buvo švietimo ir kultūros centras. Parapinė Čedasuose veikė XIX a. antroje pusėje, tarpukariu – pradinė, sovietmečio pradžioje – septynmetė, palaipsniui išaugusi iki vidurinės mokyklos statuso. Jos gyvavimą iki pat 2009 m. ne tik puikiai mena, bet ir gausią medžiagą apie tai surinkusi istorijos mokytoja Genovaitė Daugnorienė, pas kurią praleidome ne vieną valandą. Susitikę su bibliotekininke Dalia Kumpauskiene vartėme gausią medžiagą, apžiūrėjome mokytojos Genovaitės įkurto muziejėlio eksponatus. Puikia atmintimi, įdomiausiomis istorijomis, kurias vos spėjome fiksuoti, stebino Aldona Narbutienė, Eleonora Vilimienė, Izidorius Blieka. Ekspedicijos po Čedasus atradimas – energingoji 96-erių Janina Sukauskienė, ne tik turinti gražią gyvenimo istoriją, bet ir puikia mokanti ją papasakoti. O jos dainos, eilėraščiai, pasakojimai į pirmą susitikimą tiesiog nesutilpo.
