Vienos vertingiausių vietovių – Punios šilo – apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies genofondui puoselėti steigiami 2 genetiniai miško draustiniai. Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomus Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Naujųjų metų pradžioje juos tvirtins Vyriausybė.
Kompromisinis sprendimas priimtas po penkerius metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso.
„Žmogaus veikla yra laikina, o sengirės gyvuoja šimtmečius. Punios šilo išplėtimas yra didelis žingsnis į priekį įgyvendinat 18-osios Vyriausybės programos tikslą – griežtai saugoti ketvirtadalį saugomų teritorijų“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Penkiskart padidinus rezervato teritoriją, gyventojai galės lankytis Punios šilo kraštovaizdžio draustinio, genetinių miško draustinių ir ekologinės apsaugos prioriteto zonose. Lankymosi gamtiniame rezervate tvarka bus nustatyta Nemuno kilpų regioninio parko nuostatuose.
Tikimasi, kad nuo 456 ha iki 2,2 tūkst. ha padidėjus Punios šilo gamtiniam rezervatui (prie jo prijungus Punios šilo botaninį zoologinį draustinį), pagerės šio unikalios miško ekosistemos apsaugos būklė. Saugant miško ekosistemas gamtiniuose rezervatuose, svarbiu faktoriumi laikomas jų plotas: dalis miškuose gyvenančių saugomų rūšių gali ilgą laiką išlikti tik didesniuose, kuo mažiau suskaidytuose miško masyvuose.
Punios šilas – svarbi „Natura 2000“ teritorijų tinklo dalis. Joje sutinkamos ir saugomos Europos Bendrijos svarbos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų ir kitos buveinės, retos Europoje rūšys – niūriaspalvis auksavabalis, Manerheimo grybinukas, europinis plačiaausis ir kitos. Šilo ribų ir tvarkymo planų pakeitimai yra būtinosios jų apsaugos priemonės.
Pušies ir eglės genetinių draustinių bendras plotas Punios šile sudarys apie 292 hektarus. Genetiniais tyrimais nustatyta išskirtinė ir niekur kitur nerandama šilo pušies genetinė tapatybė. Šios genetinės tapatybės išsaugojimas būtinas tiek miškotyros mokslui, tiek praktinės miškininkystės veiklai (vertingos populiacijos pušų sėklos naudojamos ne tik atkuriant genetinio draustinio medynus, bet ir aukštos genetinės vertės sodmenimis, papildant sėklinę bazę kitiems miškams atkurti arba naujiems įveisti).
Aplinkos ministras sako suprantantis dalies visuomenės susirūpinimą dėl miškininkystės praktikos genetiniuose draustiniuose, todėl savo pavedimu Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba įpareigojama parengti bendras rekomendacijas, kaip šiuos draustinius prižiūrėti derinant genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.