Delfinas – vienas iš labiausiai intelektualiai išsivysčiusių jūrų gyvūnų, kurie garsėja savo socialiniu elgesiu, gebėjimu komunikuoti sudėtingais garsais bei emocine raiška. Tačiau kas nutinka, kai šis socialinis gyvūnas atsiduria visiškoje vienatvėje? Vienišas delfinas Baltijos jūroje sužadino mokslininkų smalsumą, nes delfinai Baltijos jūroje apskritai labai neįprastas reiškinys, ir atskleidė naujų detalių apie delfinų elgesį bei emocijas.
Vienišas delfinas Baltijos jūroje
2019 m. rugsėjį Danijos Svendborgsundo sąsiauryje, esančiame netoli Funeno salos, buvo pastebėtas vienišas delfinas, vietinių gyventojų pavadintas Delle. Šis delfinas, priklausantis afalinų rūšiai (Tursiops truncatus), atsidūrė regione, kuris nėra įprastas jo natūraliai buveinei. Dar labiau stebino tai, kad jokie kiti delfinai nebuvo pastebėti artimiausioje aplinkoje. Delfinų socialiniai santykiai paprastai yra labai glaudūs – jie gyvena būriais ir priklauso nuo grupės narių tarpusavio sąveikos, todėl tokia vienatvė yra itin reta ir neįprasta.
Delfino garsai: bandymas komunikuoti ar emocinė išraiška?
Mokslininkai, tyrinėdami Delle ir jo aplinką, pasitelkė povandeninius garso įrašymo prietaisus. Tikėtasi užfiksuoti aplinkinių jūros kiaulių (Phocoena phocoena) garsus, tačiau atradimai pranoko visus lūkesčius. Per 69 dienų laikotarpį – nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. vasario – buvo užfiksuoti net 10 833 Delle garsai. Tarp jų – daugiau nei 2 000 švilpimų, daugiau nei 5 000 žemo dažnio tonų ir šimtai perkusinių garsų.
Įdomiausia buvo tai, kad delfinas naudojo garsus, kurie paprastai būna susiję su bendravimu tarp kelių individų. Mokslininkai užfiksavo tris skirtingus „parašo švilpimus“, kurie kiekvienam delfinui yra unikalūs – tarsi jų „vardai“. Tai kėlė klausimų, kodėl Delle, būdamas visiškoje vienatvėje, leido šiuos garsus. Viena iš teorijų teigia, kad delfinas bandė pritraukti kitus delfinus, tačiau po trejų metų praleistų tame pačiame regione tai atrodo mažai tikėtina. Kita hipotezė – garsai galėjo būti spontaniška emocinė išraiška, panaši į tai, kaip žmonės kartais juokiasi būdami vieni.
Vienišumo poveikis delfinų elgesiui
Delfinai yra labai emocingi gyvūnai, turintys sudėtingą socialinę struktūrą. Mokslininkai svarsto, kad vienatvė gali turėti didelį poveikį jų psichologinei būklei. Vieniši delfinai dažnai laikomi išskirtinėmis asmenybėmis – „atstumtaisiais“ savo rūšyje, kurių elgesys gali tapti neįprastas. Tačiau iki šiol vienišų delfinų garsai buvo mažai tyrinėjami, nes jie dažnai laikomi nepakankamai svarbiais dokumentuoti.
Delle atvejis atskleidė naujų perspektyvų – jo išskirtinis elgesys ir neįprastai aktyvus bendravimas garsais leidžia manyti, kad delfinai gali būti dar emocingesni ir sudėtingesni, nei manyta anksčiau.
Delfinai Baltijos jūroje
Baltijos jūroje delfinai yra retas reiškinys, nes ši jūra nėra jų įprastinė buveinė. Tai Delle gyvenimą šioje jūroje daro dar ypatingesniu. Šis atvejis ne tik atkreipė dėmesį į vienišų delfinų elgesį, bet ir paskatino diskusijas apie klimato kaitos bei žmogaus veiklos poveikį jūrų ekosistemoms.
Manoma, kad pokyčiai jūrų temperatūroje ir maisto išteklių prieinamumas galėjo priversti Delle nuklysti nuo savo įprastų teritorijų. Toks vienišas individas, be socialinės grupės paramos, susiduria su didesniais išgyvenimo iššūkiais – nuo grobio paieškos iki apsaugos nuo plėšrūnų.
Mokslinių tyrimų svarba ir išvados
Delle istorija yra puikus pavyzdys, kaip net vienas individas gali suteikti vertingų įžvalgų apie visos rūšies elgesį. Mokslininkai tikisi, kad šie tyrimai padės geriau suprasti delfinų emocijas, jų socialinius poreikius ir prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų. Be to, tyrimai parodė, kad reikia daugiau dėmesio skirti vienišų delfinų stebėjimams ir jų elgsenai, nes tai gali atskleisti dar nežinomus šių ypatingų gyvūnų gyvenimo aspektus.
Apskritai vieniši delfinai nėra labai neįprastas, nors ir itin retas reiškinys. Nors dauguma delfinų gyvena grupėse, vieniši delfinai yra fiksuoti įvairiose pasaulio vietose. Jie dažnai elgiasi kitaip nei grupėse gyvenantys individai. Pavyzdžiui, vieniši delfinai dažnai užmezga ryšius su žmonėmis, kaip buvo pastebėta kitose pasaulio vietose, tačiau šiuo atveju Delle liko atokiau nuo žmonių ir kitų gyvūnų.
Delle istorija – tai ne tik liūdnas pasakojimas apie vienatvę, bet ir priminimas apie gamtos sudėtingumą bei žmonių atsakomybę saugant šių nuostabių jūrų gyventojų buveines. Baltijos jūra, nors ir neįprasta delfinų namams, tapo vieta, kur vienas delfinas paliko gilų įspaudą mokslo ir gamtos mylėtojų širdyse.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/animals/dolphins/dolphin-in-the-baltic-sea-has-been-talking-to-himself-and-researchers-think-its-a-sign-hes-lonely
- https://www.livescience.com/animals/dolphins/dolphins-are-literally-acting-like-jerks-by-beating-up-baby-manatees
- https://www.dw.com/en/bottlenose-dolphins-in-baltic-waters/a-19060950
- https://www.discoverwildlife.com/animal-facts/marine-animals/delle-dolphin-baltic-sea
- https://www.forbes.com/sites/grrlscientist/2024/11/25/lone-dolphin-in-baltic-sea-apparently-talking-to-himself/
Nuotraukos asociatyvinės © canva.
