Neveltui sakoma, kad katė – tai toks gyvūnas, kurį arba labai mėgsti, arba vos gali pakęsti. Išdidžios ir pasalūniškos, gudrios ir savarankiškos, o kartais net apibūdinamos, kaip atėjusios iš kito, mistinio pasaulio, katės retą palieka abejingu. Per tūkstantmečius katės įgavo ypatingą reikšmę įvairiose kultūrose: nuo šventų gyvūnų senovės Egipte iki mėgstamų kompanionų šiuolaikiniuose namuose. Ir šiandien katės ne tik džiugina mus savo meile ir draugija, bet ir daro įtaką mūsų psichinei sveikatai, gerovei bei kasdieniam gyvenimo ritmui.
Šiame straispnyje kviečiame iš arčiaus susipažinti su kačių logika ir tai, kaip jos mato ir supranta mus.
Katės ir senovės Egiptas
Senovės Egipte katės turėjo ypatingą, beveik šventą statusą ir buvo laikomos dieviškumo simboliu. Jos buvo siejamos su deive Bastete, kuri buvo namų, derlingumo, meilės ir apsaugos deivė, taip pat globojusi moteris ir vaikus. Bastetė dažnai vaizduojama kaip moteris su katės galva arba kaip tiesiog katė. Todėl katės Egipte buvo laikomos ne tik paprastais gyvūnais, bet ir šventais, įtakingais globėjais.
Be religinės reikšmės, katės atliko ir praktinę funkciją – jos saugojo derlių nuo graužikų, tad buvo vertinamos dėl gebėjimo saugoti maisto atsargas. Egiptiečiai taip gerbė kates, kad jų žudymas buvo laikomas nusikaltimu, už kurį grėsė griežtos bausmės. Katės net buvo balzamuojamos ir laidojamos kartu su savo šeimininkais, o jų atminimas buvo pagerbtas įvairiomis apeigomis ir ritualais. Šios senovės gyvūnų gerbimo tradicijos parodo, kokią svarbą ir ypatingą vietą katės užėmė Egipto kultūroje ir kasdienybėje.
Ar katės gali atskirti žmones?
Vieningo atsakymo nėra. Manoma, kad katės negali atskirti žmonių veidų arba joms tiesiog nerūpi pabandyti to padaryti. Tą įrodo ir atlikti tyrimai.
Pensilvanijos valstijos ir Teksaso universiteto mokslininkų grupė atliko tyrimą, kurio metu šunų ir kačių buvo prašoma pasirinkti vieną iš dviejų paveikslėlių ir gauti skanėstą. Kai katėms šalia nepažįstamo žmogaus nuotraukos buvo parodyta jų šeimininko nuotrauka, jos tik 50 proc. atvejų galėjo pasirinkti šeimininko nuotrauką.
Atlikus tą pačią procedūrą, bet vietoj žmonių veidų parodžius pažįstamos ir nepažįstamos katės nuotrauką, katės 90,7 % atvejų pasirinko pažįstamą katę. Panašiai aukštą, net 85,8 % rezultatą katės surinko ir tada, kai joms buvo parodyta pažįstama ir nepažįstama lauko aplinka.
Galima daryti prielaidą, kad net jei katės ne taip įžvalgiai atpažįsta savo žmogų naudodamos vizualines priemones, jos naudoja kitus savo pojūčius žmonės atskirti, pavyzdžiui, uoslę, lytėjimą ar klausą.
Kaip pasaulį mato katės?
Norint suprasti, kaip katės mato, pirmiausia verta atsižvelgti į jų biologinę sandarą. Lyginant su žmonėmis, katės aplinką mato kitaip. Šie gyvūnai turi mažiau kūgelių, kurie reaguoja į raudonos ir žalios spalvų spektro šviesą. Katėms pasaulis yra geltonos, mėlynos ir pilkos spalvų mišinys. Raudona ir žalia spalvos katėms beveik neegzistuoja, todėl todėl jei turite ryškiai raudonus plaukus, jūsų katė jų tikriausiai nepastebi.
Tačiau nauji tyrimai atskleidė, kad katės gali matyti kai kurias spalvas, kurių žmonės nemato. Mokslininkų iš Londono tyrimas parodė, kad katės ir kai kurie kiti žinduoliai gali matyti spalvas ultravioletinėje spektro dalyje, t.y., spalvas, kurias žmonės paprastai mato tik juodoje šviesoje. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų pasaulyje yra daugybė ultravioletinėmis spalvomis pasižyminčių daiktų, pavyzdžiui, paukščiai ir gėlės, katės matomas pasaulis gali būti neįtikėtinai ryškus!
Taip pat, turėtumėte žinoti, kad katės yra trumparegės ir, jei stovite toli nuo savo katės, ji jus, tikriausiai, mato kaip didelę, išskydusią dėmę. Taip yra todėl, kad skirtingai nei žmonių akys, turinčios specializuotus raumenis, kurie keičia lęšiuko formą, kad prisitaikytų prie skirtingu atstumu esančių objektų, kačių akys šių raumenų neturi. To pasekoje, jos visada fiksuoja objektus esančius nuo 15 cm iki 50 cm atstumu.
Ar tiesa, kad katės žmones suvokia kaip kitos rūšies padarus?
Internete gausu įvairių komiškų iliustracijų, sakančių, kad katės žmones suvokia, kaip savo patarnautojus, na, o jei namus dalinatės su viena iš jų, greičiausiai, katė laikys jus nepageidaujamu įnamiu.
Juokas juokais, tačiau katės suvokia ir elgiasi su mumis taip, tarsi mes būtumėte dideli, nerangūs katinai. Tai puikiai iliustruoja keletas pavyzdžių. Kai katė prisiglaudžia prie jūsų ir pakelia uodegą, ji sveikinasi su jumis taip pat, kaip sveikintųsi su kita kate. O kitaip elgiasi šunys, kurie žaisdami ir bendraudami su kitais šunimis, elgiasi kitaip, nei elgtųsi su žmonėmis. Tai įrodo, kad šunys pripažįsta skirtumą tarp savęs ir žmonių.
Kačių elgsenos tyrinėtojas Džonas Bredšou (John Bradshaw) iš Bristolio universiteto teigia, kad katės tikriausiai mus laiko itin nereangiais, tačiau nelaiko mūsų kvailesniais ar menkesniais už jas.
Tai, kas namie šeimininkas?
Tyrėjai padarė išvadą, kad katės nėra linkusios reaguoti į šeimininkų kvietimus, kai jų šeimininkų nėra matomoje vietoje. Tačiau daugelis kačių šeimininkų teigia, kad jų pačių katės yra daug labiau linkusios atsiliepti, kai tikisi būti pamaitintos arba įleistos į namus.
Taip yra todėl, kad katės į žmonių visuomenę pateko daugiau ar mažiau savomis sąlygomis. Katės buvo prijaukintos prieš maždaug 9000 metų, gerokai vėliau nei šunys tapo geriausiu žmogaus draugu. Katės integravosi į žmonių visuomenę, kai į kaimus ėmė sekti paskui peles ir žiurkes, kurios ėdė žmonių grūdus. Tai tapo abipusiai naudingais santykiais, kai katės gaudė peles ir žiurkes, o žmonės jas šėrė.
Kadangi kačių rūšis su žmogumi gyvena trumpiau nei šunys, jos nėra išsiugdžiusios tokio paties lygio elgesio sąlygiškumo. Katės tiesiogiai nepadeda žmogui, kaip šunys, šunų darbo prasme, todėl jos niekada nekreipė tiek dėmesio į žmogaus veido išraišką, kiek šunys.
Kačių ir žmonių ryšio įvairiapusiškumas
Tyrimai parodė, kad katės, atskirtos nuo žmogaus, patiria atsiskyrimo nerimą, o tai įrodo, kad katės gali turėti gebėjimą užmegzti ryšį su savo šeimininkais.
Taip pat, kai katės yra atimamos iš savo žmonių arba paliekamos vienos ilgam laikui, gali pasireikšti ir neigiamas jų elgesys. Jos gali tapti triukšmingomis, būti be reikalo agresyvios ir destruktyvios, taip pat, gali eiti į tualetą ten, kur neturėtų, arba pernelyg daug šertis.
Verta prisminti, kad katės mus laiko šeima. Vaidmenys, kuriuos jos mums suteikia šeimoje, gali priklausyti nuo situacijos. Pavyzdžiui, kai katė jus laižo, ji elgiasi su jumis kaip su kačiuku; tačiau, kai katė jus maigo, ji gali į jus žiūrėti kaip į motiną ar tėvą. Nes minkymas yra kačių, kaip kačiukų, įprotis, kai jos nori būti žindomos ir prašo pieno.
Ar katė mane pamirš, jei paliksiu ją ilgesnima laikui?
Katės turi gerą atmintį. Jei per ilgesnį laiką jos su jumis užmezgė stiprų ryšį, jos jūsų lengvai nepamirš. Net jei kurį laiką gyvensite atskirai, tikėtina, kad jos vis tiek atpažins jūsų kvapą ir balsą, tačiau sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko jos jus prisimins. Labiau tikėtina, kad jos jus atpažins, jei vėl susitiksite joms pažįstamoje namų aplinkoje.
Nors jūsų katė gali jus atpažinti, mažai tikėtina, kad ji prisimins jus taip pat, kaip jūs prisimenate ją. Katės gyvena šia akimirka ir nemato laiko taip, kaip mes, jos neturi praeities ar ateities sampratos.
Ar katės gali atpažinti savei veidrodyje?
Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, didžiosios žmogbeždžionės, delfinai, drambliai ir šarkos, gali atpažinti save veidrodyje, o katės – ne. Jei katė pamato savo atspindį veidrodyje, ji nesupras, kad tai ji pati, todėl ji arba ignoruos jį, arba manys, kad į ją žiūri kita katė. Taip elgiasi ir žmonių kūdikiai, kol jiems sukanka maždaug 18 mėnesių. Veidrodyje matydama nepažįstamą katę, jūsų katė gali patirti didelį stresą, todėl niekada neverskite katės žiūrėti į veidrodį. Visada suteikite katei galimybę pabėgti nuo „apsimetėlės katės“, jei ji to nori.
Šaltiniai:
https://animalpath.org/how-cats-see-human-faces/
https://www.cats.org.uk/cats-blog/do-cats-recognise-their-owners
https://www.petfinder.com/cats-and-kittens/behavior/socializing/how-cats-see-human-faces/
Autorė Germantė Gedvilė
