Žiema tradiciškai siejama su gamtos ramybe, kai visa gamta užmiega iki pavasario. Tačiau pastaraisiais metais stebime neįprastus reiškinius, kurie ne tik stebina, bet ir kelia nerimą. Vienas iš jų – miške randami švieži grybai sausio ar net vasario mėnesiais. Ar tai tikra, ar saugu juos valgyti, ir ką tai byloja apie klimato pokyčius?
Miškuose tęsiasi grybavimo sezonas
Šiais metais netrūksta pasakojimų bei nuotraukų socialiniuose tinkluose apie žmones, miške radusius voveraičių ar kitų grybų. Grybai, kurie anksčiau dygdavo tik vasarą ir rudenį, dabar randami net sausį. Tai nėra įprasta, nes tradiciškai grybų augimo sezonas pasibaigdavo prasidėjus šalnoms ir nukritus oro temperatūrai.
Kodėl taip vyksta? Gamtos ritmą pakeitė švelnėjančios žiemos, kai beveik nėra stipresnių šalčių ar sniego dangos. Šiltos dienos ir nedidelės nakties šalnos leidžia grybams ne tik išlikti gyvybingiems, bet ir tęsti augimą.
Kokie grybai dygsta žiemą?
Lietuvoje yra grybų rūšių, kurios gali dygti net žiemą. Pavyzdžiui, tam tikri medienoje augantys grybai, tokie kaip ugniabudės, gerai prisitaikę prie šalčio. Jie nebijo žemos temperatūros, nes augdami ant medžių kamienų turi natūralią apsaugą.
Tačiau šį sezoną miškuose randamos ir tokios rūšys, kurios įprastai dygsta tik vasarą ir rudenį, pavyzdžiui, voveraitės. Šie grybai priklauso mikoriziniam tipui – jie sudaro simbiozę su medžių šaknimis ir paprastai žiemoja kartu su mišku. Tradiciškai nukritusi temperatūra sustabdydavo jų augimą, tačiau šiemet tai nevyksta.
Ar saugu valgyti žiemą rastus grybus?
Grybų valgymas žiemą kelia klausimų dėl jų saugumo. Jei grybas atrodo šviežias, tvirtas ir nesuiręs, teoriškai jį galima vartoti maistui. Tačiau yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Atpažinimas. Rinkite tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate. Grybavimo metu svarbu būti atsargiems, nes miške vis dar galima rasti nuodingų grybų.
- Grybų būklė. Grybas, kuris augo esant dideliems temperatūros svyravimams (kai šąla ir atšyla), gali būti užterštas bakterijomis ar pradėjęs irti. Tokie grybai netinkami maistui, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo sveiki.
- Temperatūra ir sąlygos. Grybai, augę ilgą laiką esant vėsiems orams, gali prarasti savo skonį ir maistinę vertę, o kai kuriais atvejais tapti kenksmingi sveikatai.
Jei nesate tikri dėl grybo kokybės, geriau jo nerinkti. Taip pat būtina laikytis pagrindinės taisyklės – nerinkti nežinomų ar abejotinų grybų.
Klimato pokyčių signalai
Žiemos metu dygstantys grybai yra aiškus klimato kaitos požymis. Švelnios žiemos be sniego ir ilgesnis augalų vegetacijos periodas rodo, kad mūsų aplinka keičiasi. Šie pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių ne tik gamtai, bet ir mūsų gyvenimui.
Miškų ekosistema yra jautri aplinkos pokyčiams. Grybai, kaip vieni svarbiausių miško organizmų, atlieka maistinių medžiagų perdirbimo funkciją ir palaiko dirvožemio sveikatą. Jei klimato sąlygos trukdys gamtai tinkamai „pailsėti“ žiemos metu, tai gali paveikti ne tik grybų augimą, bet ir visą ekosistemą.
Ką tai reiškia mums?
Nors žiemą randami grybai gali atrodyti kaip egzotiška naujiena, tai nėra gera žinia. Miškų gyvenimo ritmas kinta, ir tai yra dar vienas įrodymas, kad klimato pokyčiai vyksta sparčiau, nei tikėjomės.
Tiems, kurie mėgsta grybauti, patariama būti atsakingiems. Žiemą geriau rinktis užšaldytus ar džiovintus grybus iš rudeninės kolekcijos. Jei visgi nuspręsite valgyti žiemą rastus grybus, juos būtina kruopščiai patikrinti ir tinkamai apdoroti.
Žiemą dygstantys grybai – tai gamtos signalas, kad reikia atidžiau stebėti mus supančią aplinką ir imtis veiksmų, kad išsaugotume tai, ką turime. Klimato pokyčiai nėra tik statistika – tai realūs pokyčiai, kuriuos matome savo miškuose. Galbūt atėjo laikas ne tik stebėtis, bet ir keisti savo požiūrį į tai, kaip gyvename.
