Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, estetiška aplinka. Bendradarbiaujant Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Palangos miesto savivaldybei, baigti aplinkos sutvarkymo darbai muziejaus teritorijoje, Vytauto g. 23A. Muziejaus aplinka dabar yra ne tik patrauklesnė, bet ir patogesnė žmonėms, turintiems judėjimo ar regos sutrikimų.
Prieinama, patogi ir estetiška aplinka
Pernai atlikus Jono Šliūpo muziejaus pastato remontą, šiemet buvo įgyvendinamas aplinkos tvarkymo projektas. Rengiant projektą daug dėmesio buvo skiriama žmonėms su individualiais poreikiais ir jų prieinamumo didinimui. Siekta kurti universalią aplinką, kad muziejus būtų patogus visiems lankytojams.
Atsižvelgiant į muziejaus istorinę ir kultūrinę vertę ir laikantis universalaus dizaino principų, muziejaus teritorijoje atlikti šie darbai:
- Įrengtos naujos takų dangos, kurios leidžia patogiai judėti.
- Sklypo vakarinėje dalyje įrengta 5 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, o šalia muziejaus – 3 vietos, skirtos judėjimo sutrikimų turinčių žmonių transportui. Taip pat įrengta vieta gaisrinės automobiliui.
- Įdiegta nauja apšvietimo sistema, kuri ne tik užtikrina saugumą, bet ir pabrėžia teritorijos estetiką.
- Šalia muziejaus pastato įrengtos klombos, pastatyti suoliukai, dviračių stovai ir šiukšlių dėžės.
- Sukurta speciali taktilinė vedimo sistema žmonėms su regos sutrikimais – nuo vartelių iki pagrindinio muziejaus įėjimo.
Bendra projekto darbų vertė – daugiau nei 131 tūkst. eurų. Finansavimas gautas iš valstybės.
Be jau įgyvendintų darbų, muziejaus teritorijoje planuojama įrengti informacinius stendus, kurie lankytojams suteiks daugiau žinių apie pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo gyvenimą ir veiklą.
Žvilgsnis į ateitį
Svarus aspektas, padėjęs sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti projektą, buvo Palangos miesto savivaldybės vizija, kurioje suteikiama svarba miesto viešųjų erdvių ir kultūros sektoriaus vystymui. Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasakoja: „Jono Šliūpo muziejus yra neatsiejama ir reikšminga Palangos kultūrinio identiteto dalis, suteikianti galimybę lankytojams susipažinti ne tik su šia reikšminga ir ryškia asmenybe, bet ir su Palangos miesto istorija. Neabejoju, kad sutvarkyta muziejaus aplinka taps dar patrauklesnė erdvė kurorto gyventojams ir svečiams – čia jie galės ne tik maloniai, bet ir prasmingai leisti laiką, susipažindami su mūsų istoriniu ir kultūriniu paveldu. Esu dėkingas Finansų ministerijai, ministrei Gintarei Skaistei už lėšas, skirtas šiam projektui įgyvendinti. Džiaugiuosi, kad glaudus Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos nacionalinio muziejaus bendradarbiavimas leido įgyvendinti šiuos darbus. Esu įsitikinęs, jog tai dar labiau sustiprins Palangos kaip kultūrinio miesto įvaizdį ir praturtins visos bendruomenės bei mūsų svečių patirtį.“
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė džiaugiasi, kad muziejaus aplinka tapo dar jaukesnė ir funkcionalesnė: „Jono Šliūpo muziejus virsta vis gyvybingesniu istorijos, meno ir kultūros centru, atviru kiekvienam lankytojui. Šis projektas – tai mūsų bendras žingsnis į priekį kuriant modernų ir patrauklų muziejų, kuriame dera istorija, šiuolaikiniai poreikiai ir dėmesys žmonėms su individualiais poreikiais.“
Jono Šliūpo muziejuje šiuo metu galite pamatyti optinio meno tapybos ir fotografijos parodą „Žmonės ir struktūros. Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūrybos dialogas“, parodą apie silkės istoriją „Nuo Šiaurės jūros iki Kūčių stalo“, lauke veikiančią Miglės Anušauskaitės komiksų parodą „Kas išsigando Šliūpo?“. Muziejuje vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, skirti įvairaus amžiaus žmonėms. Daugiau informacijos apie Jono Šliūpo muziejų ir kitus Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinius rasite svetainėje lnm.lt.
