Dūmų fabrikas – Naujojoje Vilnioje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vokiečių pirklio Emilio Poselio valdytas, čia gamintais dalgiais visame pasaulyje išgarsėjęs, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo sunykęs fabrikas prisikelia naujam gyvenimui.
Prieš pora metų erdvesnių patalpų ieškojusiam kraftinio alaus daryklos „Sakiškių alus“ įkūrėjui ir savininkui Linui Zakarevičiui į akis kritęs buvęs dalgių fabrikas per tuos kelerius metus ne tik nusipurtė į jo rūbus įsismelkusias dulkes, bet ir vėl atgijo.
Neseniai rekonstruoti baigtame, „Dūmų fabriku” pavadintame, pramoniniame pastate dera ne tik verdamas modernus kraftinis alus – didžioji jo dalis tapo kultūrine erdve, kurioje vyks koncertai, spektakliai, parodos bei įvairaus turinio meniniai performansai.
Prikeltu fabriku džiaugiasi kokybiško šiuolaikinio meno bei kultūros renginių pasiilgę tiek Naujosios Vilnios, tiek kaimyninių Pavilnio ir net Dvarčionių rajonų gyventojai. Vos keli „Dūmų fabrike“ surengti spėti kultūriniai renginiai jau patraukė ir vilniečių dėmesį.
Kultūrai skirtose „Dūmų fabriko“ erdvėse šeimininkaujanti L.Zakarevičiaus žmona Greta turi ne mažiau ambicingesnių planų nei jos kraftinį Sakiškių alų pasaulyje išgarsinti spėjęs vyras. O tai reiškia, kad „Dūmų fabrike“ įkurtas kultūros žaizdras neužges ir sostinė turės dar vieną meno ir kultūros židinį.
Tapo didžiausiu dalgių fabriku
Dūmų pavadinimą visam Naujosios Vilnios pramoniniam kvartalui dėl iš jo žaizdrų virtusių dūmų davęs fabrikas pradėjo veiklą 1882 metais. Garsaus Vilniaus architekto Ivano Levickio suprojektuotame fabrike iš pradžių buvo gaminamos pasagų vinys – uknoliai. Jų gamyba nepasiteisino, tad nuo 1884 metų nauju fabriko savininku tapo pirklys E.Poselis, kuris jau po kelerių metų nusprendė čia gaminti švediško plieno dalgius.
Naujojoje Vilnioje pagaminti dalgiai greitai užkariavo carinės Rusijos ir kitų valstybių rinkas, o XX amžiaus pradžioje šis fabrikas tapo didžiausiu ir technologiškai pažangiausiu pasaulyje dalgių fabriku, gaminusiu net tris milijonus dalgių per metus. Deja, karas ir suirutė numarino fabriką – 1915-ųjų rugpjūtį Naujosios Vilnios dalgių fabriko žaizdrai užgeso visiems laikams.
Į pagalbą verslininkui atėjo žmona
Savininkus ir savo paskirtį ilgą laiką keitęs, bėgant metams vis nykiau atrodęs dalgių fabrikas atgimti pradėjo pernai vasarą, kai jį rekonstruoti bei šalia esančia teritoriją tvarkyti pradėjo čia savo kraftinio Sakiškių alaus daryklą perkelti nusprendęs L.Zakarevičius.
Erdvesnių patalpų savo daryklai ieškojęs L.Zakarevičius dėmesį į šį XIX amžiaus pabaigos statinį atkreipė dar 2018 metais. Verslininkui patiko ir statinio autentiškumas, imponavo ir čia vystyto verslo sėkmės istorija, tačiau pats pastatas alaus daryklai buvo per didelis, o skaidyti į kelias dalis jo nebuvo galima.
Tada į pagalbą L.Zakarevičiui atėjo jo žmona Greta, kurios palaikymas bei vizija, kaip būtų galima išnaudoti likusias fabriko erdves, ir lėmė L.Zakarevičiaus sprendimą įsigyti šį pastatą.
Autentiškumui skyrė – išskirtinį dėmesį
Per metus trukusią pastato rekonstrukciją buvo perdengtas, apšiltintas fabriko stogas ir sienos, įstatyti nauji langai, įrengtas klimato kaitai draugiškas, grindinis geoterminis šildymas. Po šildomomis šlifuoto betono grindimis buvo paslėpta net keturiolika 100 metrų gylio vandens gręžinių. Šiemet rugpjūčio mėnesį 0,6 mln. eurų kainavusi fabriko rekonstrukcija buvo baigta.
Vykdant pastato rekonstrukciją išskirtinis dėmesys buvo skirtas šio pastato autentiškumo išsaugojimui.
Moderniai suremontuotame ir atnaujintame „Dūmų fabrike“ atsirado 1200 kvadratinių metrų ploto ir 12 metrų aukščio erdvė. Dalį „Dūmų fabriko“ (450 kvadratinius metrus) buvo nuspręsta skirti kraftinio Sakiškių alaus bravorui, likusi 750 kvadratinių metrų erdvė liko kultūrinei veiklai ir nuomai.
Naujame pastate jau verdamas alus
Rugsėjo gale į po rekonstrukcijos alaus daryklai skirtą pastato dalį iš Sakiškio kaimo buvo perkelta čia veikusios daryklos įranga ir pradėtas virti alus, kurį jau nuo rugpjūčio galima degustuoti „Dūmų fabrike“.
Nuo 2015 metų verdamą kraftinį modernų Sakiškių alų jau spėjo pamėgti ne tik lietuviai. Per palyginti trumpą laiką aludarių meistrystės dėka pavyko pagaminti daugiau kaip 60 rūšių kraftinio alaus stilių. Vienu metu vartotojams tiekiamas 18-20 alaus stilių, didžioji jo dalis iškeliauja į Vokietiją, Švediją, Suomiją, Angliją, Latviją, Estiją, Austriją, Japoniją tokiu būdu garsindamas Lietuvos aludarių vardą.
Per mėnesį Sakiškių darykloje pagaminamos 5-6 tonos kraftinio alaus, o perkėlus gamybą į „Dūmų fabriką“ gamybos apimtys maksimaliai galėtų išaugti iki 30 tonų.
Džiazo koncertą keis „Mados infekcija“
Ne mažiau už alaus mėgėjus „Dūmų fabriko“ atgimimas ir jo perspektyvos džiugina čia erdvės kūrybai rasti galėsiančius menininkus bei kultūrinių renginių trokštančią publiką.
„Dūmų fabriko” kultūrinių erdvių vadovė G.Zakarevičienė sako, kad kultūrinė ir visuomeninė veikla be papildomo finansavimo sunkiai įmanoma, todėl, „Dūmų fabriko“ erdvėse planuojami įmonių bei privačių asmenų renginiai, konferencijos. Visa tai turėtų padėti išlaikyti patalpas ir gauti lėšų kultūrinei veiklai.
O kultūrinių renginių „Dūmų fabrike“ tikrai nestigs – savaitgaliais čia vyks koncertai, spektakliai, parodos, bus rengiami projektai su vietos bendruomene, šalimais besikuriančiais menininkais, Naujosios Vilnios dailės mokykla. Sekmadieniais erdves turėtų užpildyti veikla šeimoms ir vaikams.
Jau rugsėjo 25 dieną „Dūmų fabrike“ vyks Kultūros nakties renginiai, rugsėjo 26-ąją 12 valandą – oficialus „Dūmų fabriko“ atidarymas, kurį lydės vakarinis džiazo žvaigždžių Vytauto Labučio ir Gedimino Laurinavičiaus parengtas unikalus muzikinis vyksmas „Dalgio džiazas“. Spalio 16-18 dienomis čia įvyks išskirtinis mados renginys „Mados infekcija“.
Kultūrinėje „Dūmų fabriko“ erdvėje bus nuolat eksponuojami meno kūriniai, kurių parodos keisis kas mėnesį. Pirmoji čia atidaryta dailininkės Medos Norbutaitės kūrinių, kurie buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Šveicarijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje, paroda.
„Dūmų fabriko“ adresas: Dūmų g. 5, Vilnius (Naujosios Vilnios rajonas)
