Birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas. Tyrime įvertintos 2019-2020 metų vietos turistų kelionių tendencijos:
- Ilgąsias atostogas Lietuvoje leidžia septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų.
- Keliaudami po Lietuvą vietos turistai vidutiniškai išleidžia 130 eurų. Didžiausia išlaidų dalis (32 proc.) tenka apgyvendinimui.
- Informaciją apie keliones vietos turistai dažniausiai gauna kliaudamiesi draugų ir artimųjų rekomendacijomis arba naudodamiesi Google paieška, tačiau auga ir socialinių tinklų bei turizmo informacijos centrų svetainių svarba.
- Daugiau nei pusė turistų, kurie renkasi nakvynę apgyvendinimo įstaigose, ją užsisako platformoje booking.com.
- 8 proc. su vaikais iki 7 metų keliaujančių tėvų nurodo, kad keliauti Lietuvoje su atžalomis yra nepatogu.
Ilgosios atostogos – Lietuvoje
Rinkos tyrimų kompanijos „Rait“ atliktame tyrime nagrinėtos pastarųjų metų vietinio turizmo tendencijos. Tyrimo duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje ilgąsias atostogas leido septyni iš dešimties respondentų. Didžioji dauguma (67 proc.) bent kartą per pastaruosius metus keliavo Lietuvoje su nakvyne. Tuo tarpu, 82 proc. asmenų, nekeliavusių su nakvyne, mažiausiai vieną kartą leidosi į vienos dienos išvyką Lietuvoje.
Lietuvos gyventojai labiausiai linkę keliauti su sutuoktiniais ar partneriais, vaikais, draugais bei artimaisiais. O mėgstamiausia lietuvių turistų kelionių kryptis yra Klaipėdos apskritis. Pajūrio regioną lietuviai dažniausiai renkasi kasmetinių atostogų ir ilgųjų savaitgalių metu, kiek rečiau – paprasto savaitgalio išvykoms su nakvyne.
Daugiausiai išleidžia apgyvendinimui
Tyrimo duomenimis, vietos turistai kelionės metu vidutiniškai išleidžia po 130 eurų. Nuo 2018 m. šios išlaidos išaugo 23 eurais. Įprastai savaitgalio išvyka atsieina 98 eurus, ilgojo savaitgalio išvyka – 173 eurus, o kasmetinės atostogos – 228 eurus. Didžiausia išlaidų dalis tenka apgyvendinimui, maitinimui bei transportui.
Vidutinių vieno keliautojo išlaidų dydžiui didžiausią įtaką daro šeimos dydis ir sudėtis. Jaunos šeimos, turinčios vaikų, vidutiniškai išleidžia šiek tiek mažiau. Tuo tarpu, į išlaidesnių keliautojų kategoriją patenka vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai, taip pat mažesni namų ūkiai – asmenys gyvenantys po vieną arba dviese.
Atostogų metu labiau išlaidauja 18-25 ir 46-74 amžiaus asmenys. Apie 30 proc. jų teigia, kad kelionės metu vienam asmeniui tenka daugiau nei 150 eurų. Tuo tarpu didžiausia dalis 26-35 metų asmenų (apie 40 proc.) kelionių metu vidutiniškai išleidžia nuo 51 iki 100 eurų.
Daugiau išleidžia ir aukštąjį išsilavinimą turintys turistai. Kelionėms Lietuvoje daugiau nei 150 eurų skiria 29 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ir tik 20 proc. pradinį ar profesinį išsilavinimą įgijusių šalies gyventojų.
Ieško rekomendacijų ir informacijos internete
Lietuvos gyventojai dažniausiai užsiima gamtos turizmu – vietiniams turistams svarbiausia ramus poilsis gamtoje – sodyboje, prie jūros ar kito vandens telkinio (58 proc.), gamtos objektų lankymas (50 proc.) bei aktyvus poilsis gamtoje (31 proc.). Lankymasis restoranuose ir kavinėse sudaro 38 proc., kultūros objektų lankymas – 35 proc. visų veiklų, kuriomis užsiima vietiniai turistai. Lietuviai ypatingai vertina gamtos objektų pasiūlą, bendrą infrastruktūrą ir gamtos turizmo objektus.
Renkantis, ką aplankyti, dauguma turistų kliaujasi artimųjų rekomendacijomis bei Google paieška. Visi kiti informacijos šaltiniai turi mažesnę reikšmę, tačiau, lyginant su 2018 m., reikšmingai išaugo socialinio tinklo Facebook, Lietuvos turizmo informacijos centrų, interneto portalų, kelionių organizatorių bei Lietuvos regiono svetainių svarba.
„Vietos turistai yra suinteresuoti turizmo paslaugų paketais – jie ieško sukomplektuotos informacijos apie apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas bei lankytinus objektus ir pramogas. Todėl mažiau populiarių veiklų arba nakvynės vietų patrauklumas gali būti didinamas derinant jų paslaugas su populiaresnėmis turizmo paslaugomis. Tuo suinteresuotas turėtų būti ne tik turizmo verslas, bet ir savivaldybės, nes turistų išlaidos, o kartu ir surenkami mokesčiai, įprastai auga priklausomai nuo savivaldybėje praleisto laiko“, – teigia D. Morkvėnas.
Vienas iš būdų didinti regionų patrauklumą – aktyviai prižiūrėti ir laiku atnaujinti turizmo informacijos centrų teikiamą informaciją. 2020 m. Lietuvos turizmo informacijos centrų svetainėmis naudojosi daugiau nei 12 proc. keliautojų, kas yra 4 proc. daugiau nei 2018 m. Augant svetainių populiarumui ir koncentruotos informacijos poreikiui, centrams rekomenduojama teikti informaciją apie apgyvendinimo įstaigas. Taip pat patariama rengti daugiau informacijos apie maitinimo vietas, mažiau žinomus ir lankomus objektus bei pramogas – šaltojo karo, kultūros paveldą, edukacines programas.
Nakvynės užsakymas – internetu
Daugiausia turistų keliaudami apsistoja nuomotame privačių asmenų būste (37 proc.), viešbutyje (33 proc.) ir svečių ar poilsio namuose (32 proc.). Pastebima, kad, lyginant su 2018 m., apsistojančių šiose apgyvendinimo įstaigose dalis gerokai išaugo, o neatlygintina nakvynė pas artimuosius liko tokia pati (30 proc.). Manoma, kad tokio pokyčio priežastys gali būti susijusios ne tik su geresne finansine turistų padėtimi, bet ir su siekiu kokybiškiau pailsėti bei turėti daugiau privatumo.
Vienadieniai keliautojai nurodo, kad nakvynės dažniausiai atsisako dėl trumpų atstumų, dėl kurių nėra būtinybės nakvoti keliaujant, taip pat dėl finansinių priežasčių. Apie penktadalis jų nurodo, kad renkasi keliauti užsienyje, rečiau pasitaiko nenakvojančių dėl sveikatos problemų ar šeiminių įsipareigojimų.
Rezervuojant nakvynę vis svarbesni tampa užsakymai internetu. Tokiu būdu nakvynės ieško 85 proc. vietinių turistų, o populiariausia paieškos svetainė yra booking.com. Daugiausiai šia platforma naudojasi asmenys iki 46 metų, taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai ir gyventojai su aukštesnėmis pajamomis. Aktualios išlieka ir pažįstamų žmonių rekomendacijos.
Reikalingas pritaikymas šeimoms
Dalies vietinių turistų vertinimu, vis dar trūksta paslaugų, infrastruktūros ir pramogų keliaujant su vaikais. Prasčiausiai kelionių su vaikais patogumą Lietuvoje vertina tėvai, auginantys mažamečius iki 7-erių metų. Labiausiai tėvai nurodė pasigendantys privatumo ir užsiėmimų, pritaikytų tokio amžiaus vaikų kategorijai. Respondentai taip pat teigė, kad trūksta mažylių maitinimo vietų ar jų poreikius atitinkančio maitinimo pasiūlos, vystymo stalų, žindymo kambarių bei geresnės bendros infrastruktūros – takų, poilsio vietų ir kita.
Tyrimą nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliko rinkos tyrimų kompanija „Rait“. Tyrimo metu apklausta 1000 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį bei gyvenamąją vietą.
Šaltinis: Keliauk Lietuvoje
