Gelbstint neeilinę…..pelkinę uolaskėlę. Ji tikrai neeilinė. Viešvilės rezervatas vienintelė radavietė Lietuvos pietvakariuose kur auga šis glęžnas augaliukas. Žydi labai gražiu žiedu rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo mėnesiais. Šiemet eilinį kartą buvo vykdomi gamtotvarkos darbai siekiant sudaryti palankias sąlygas šiam augalui augti -„šienavome“ tarpinę pelkę prie Buveinių ežero šalindami sumedėjusią augaliją.
Pelkinė uolaskėlė (saxifraga hirculus)
Lietuvoje pelkinės uolaskėlės populiacijos aptinkamos šaltiniuotose žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, užpelkėjusiose ežerų pakrantėse ir durpinėse pievose. Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) auga, tik Buveinių ežero šiaurvakarinėje pakrantėje. Tai vienintelė pietvakarių Lietuvoje aptinkama rūšies populiacija. Visoje Lietuvoje yra 173 radavietės.
Buveinių ežero pakrantėje gausi buveinių įvairovė. Didžiausią plotą sudaro Europos Bendrijos svarbos 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinė. Pelkė pakraščiuose pereina į 91D0 Pelkinių miškų ir 9080 Pelkėtų lapuočių miškų buveines. Taip pat čia aptinkama aukštapelkės fragmentų. Be to, kartu su pelkine uolaskėle gyvena ir kitos saugomos rūšys, tokios kaip dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), pelkinė laksva (Hammarbya paludosa). Šios rūšys yra įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate pelkinės uolaskėlės populiacijos būklė nėra labai gera. Tam įtakos turi sparčiai tankėjantis krūmų ardas ir nesuirusių augalų liekanų kaupimasis, kuris trukdo pelkinės uolaskėlės augimui ir vystymuisi. 2007 m. buvo pradėti buveinių tvarkymo darbai, tačiau vis dar nėra duomenų apie pelkinės uolaskėlės populiacijos būklės pokyčius. Dažniausiai šių saugomų augalų didesnė dalis lieka vegetuoti t.y. nežydi, matosi tik lapeliai.
Dėl to reikia tęsti buveinių priežiūros darbus. Kiekvieną žiemą, esant ilgalaikei sniego dangai ir (arba) nuolatiniam įšalui būtina pašalinti visus krūmus iš Buveinių ežero pakrantės. Pelkės pakraščiuose esančius pavienius iki 2 m aukščio krūmus galima pjauti motopjūklu. Žemi, gausiai išsišakoję krūmai turi būti kertami kirviu arba genėjimo žirklėmis. Nukirsti krūmai turi būti pašalinami.
Tyrimai.
1994 m. – generatyviniai (žiedai) 19, vegetatyviniai (lapai) -12.
2008 m. – nerasta
2012 m. – viso 16 individų, iš jų 6 generatyviniai, 5 imaturiniai.
2013 m. – 22 gen.,
2014 m. – nerasta, vegetatyviniai +
2017 m. – 25
2019 m. atlikti stebėjimai: 20 m ilgio transektoje įrengta 20 laukelių (1 kv. m. dydžio). Čia rasta 116 augalų, iš jų 18 generatyvinių (žiedai), 96 imaturiniai (gali leisti pumpurus, žiedus, 2 juveniliniai (ką tik išaugęs iš šaknų daigas).
2021 m. – 7 generatyviniai.
