Nors Prezidentas Antanas Smetona Lietuvą valdė prieš šimtmetį, jo vardas dar ir šiandien nuskamba mūsų kasdieninėje kalboje. „Prie Smetonos buvo…“ – sako senoliai, norėdami prisiminti tarpukario dvasią. „Smetoniškas“ – džiaugiamės paragavę patiekalo, kuris pasižymi kokybe bei tradicine receptūra. A. Smetona – vis dar svarbus daugelio lietuvių širdyse. Tačiau ar tikrai apie pirmąjį Prezidentą žinome viską? Pavyzdžiui, ar esate girdėję, jog A. Smetona Ukmergės rajone turėjo savo ūkį?
Antano Smetonos (Užugirio) ūkio istorija prasideda kartu su Prezidento 60-mečio jubiliejumi (1934 m.). Ką gi galima padovanoti Prezidentui tokio svarbaus gimtadienio proga? Tautininkų sąjunga nusprendė, jog labiausiai A. Smetoną nudžiugins sklypas tėviškėje. Todėl išleido Dovanos ženklus – kuponus, kurių vieno vertė buvo 5 litai. Žmonės, pirkdami šiuos ženklus, sukaupė pakankamą sumą 80 ha sklypui – tai buvo visos tautos dovana Prezidentui. Tiesa, namus pasistatyti A. Smetona jau turėjo savo lėšomis – jam teko pasiimti maždaug 40 tūkst. litų paskolą.
Pietinėje Lėno ežero pakrantėje stūksantį ūkį suprojektavo žymus to meto architektas Feliksas Vizbaras. Gyvenamasis pastatas – tai dviejų aukštų tarpukario modernizmo stiliaus statinys. Na, o interjeru rūpinosi prezidentienė – Sofija Smetonienė. Jis buvo gana kuklus, bet skoningas, suskirstytas į dvi zonas: svečiams ir šeimai. Į pastarąją zoną galėjo užeiti tik du žmonės, kurie nebuvo šeimos nariai: ponios Sofijos kambarinė ir Prezidento adjutantas.
Pats A. Smetona ūkio kompleksą vadino „Užugirio kiemu“. Apibūdinimas „dvaras“ atsirado sovietmečiu ir ,,prilipo”. Deja, bet A. Smetona su šeima savo namais džiaugėsi neilgai – 1940 m., Lietuvą okupavus rusams, ūkis su pastatais buvo nacionalizuotas. Tačiau iki tol laiko čia viešėjo ne vienas to meto politikas – A. Smetona Užugirio apylinkėse, drauge su karininkais, metams besibaigiant, organizuodavo medžioklę. Tiesa, reikia paminėti, jog pats Prezidentas medžioti ne itin mėgo – tačiau to reikalavo politinis reglamentas.
Po Antrojo pasaulio karo Užugirio kieme veikė vaikų tuberkuliozės sanatorija. Pasakojama, jog būtent šiuo periodu sugalvota nugriauti autentiškus medinius laiptus, o vietoje jų išlieti betoninius. Betonas jau buvo paruoštas, tačiau dėl nežinomų priežasčių – dingo. Todėl nuspręsta palikti ąžuolinius laiptus ramybėje. Natūraliai kyla klausimas: kodėl buvo sumanyta griauti gerus, kokybiškus laiptus? Priežastis, iš pirmo įspūdžio, labai pragmatiška – jie be priežastis girgždėdavo. Tačiau ne pats girgždesys baimino sanatorijos prižiūrėtojus, o sklandančios legendos, jog jais laipioja A. Smetonos dvasia. Ąžuolinius laiptus galima išvysti ir šiandien – nuvykę galite įsitikinti, yra priežastis jų girgždėjimui ar ne.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ūkis ilgą laiką stovėjo apleistas. Tik 2014 m. jis prikeltas naujam gyvenimui. Šiandien Užugirio dvare galima apžiūrėti nuolatinę ekspoziciją bei keičiamas parodas, Prezidento darbo kambarį, Sofijos Smetonienės kambarį. Taip pat įrengta kino salė, kurioje galima pažiūrėti trumpus filmukus, pristatančius Tarpukario Lietuvą. Netoliese Užulėnyje veikia senųjų amatų centras, kuriame rengiamos duonos, šakočio kepimo, Užugirio krašto kulinarinio paveldo pažinimo („Smetoniškos vaišės“) edukacijos.
Užugirio krašto kulinarinio paveldo pažinimo („Smetoniškos vaišės“) edukacijos. Bene daugiausiai žmonių ,,Užugirio kiemas” pritraukia rugpjūčio mėnesį. Prezidento A. Smetonos gimtadienio proga čia organizuojama didelė šventė – „Smetoninės“. Renginio metu ūkis atgyja, kaip šlovingaisiais tarpukario laikais – čia šurmuliuoja mugės, vyksta edukacijos, koncertai, teatralizuoti pasirodymai, o, siekiant sukurti kuo autentiškesnę atmosferą, visiems dalyviams siūloma pasipuošti retro drabužiais. Juk šiaip ar taip švenčiamas pirmojo Lietuvos Prezidento gimtadienis!
Straipsnis yra projekto „Inovatyvaus turizmo Ukmergėje skatinimas tobulinant darbuotojų gebėjimus ir e-viešinimo paslaugų sistemas“, kuris yra įgyvendinamas gavus finansavimą iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, dalis.
