Lietuvos jūrų muziejaus baseinuose spėriai taisosi pavasarį atgabenti iš pajūrio Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai – nusilpę ir ligoti pamestinukai. Šiemet jų buvo rasta net 22, 3 iš jų išgelbėti muziejaus specialistams, deja, nepavyko.
2022-ieji Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliams rodomas ypatingas dėmesys ir vardai pamestinukams buvo renkami bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlymu šalies moksleiviai rinko vardus ruoniukams iš Raudonojoje knygoje esančių Lietuvos augalų. Mažiesiems ruoniukams, išmestiems prie Baltijos jūros krantų, vardus rinko moksleiviai, atvykę į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą bei siųsdami vardų pasiūlymus.
Sulaukta daugiau kaip 300 vardų, tačiau ne visi jie atitiko nustatytas taisykles. Ruoniukus pavadinti pasiūlyta daugybe unikalių ir puikiai skambančių vardų, kurie įvardija saugomus augalus.
Dažniausiai vaikų pasiūlyti vardai ruoniukams – pajūrinė zunda, raktažolė pelenėlė, paprastasis kardelis ir porinis česnakas. Akivaizdu, kad siūlydami vardus Lietuvos moksleiviai domėjosi saugomomis rūšimis ir smalsavo, kas auga Baltijos jūros pakrantėse ir Vakarų Lietuvoje.
Daugiausia vardų ruoniukams atsiuntė moksleiviai iš Vilniaus. Itin aktyvi buvo Antakalnio progimnazijos 2c klasė ir darželis-mokykla „Vilija“. Visi devyniolikos vardų „autoriai“ bus apdovanoti Lietuvos jūrų muziejaus prizais.
Sveikstantys ruoniukai pavadinti trumpesniais saugomų augalų vardais: Smiltės, Vikio, Svilos, Kardelio, Šiurpio, Zundos, Gvazdiko, Sotvaro, Plaurečio, Laibenio, Mėlyto, Skiautalūpio, Vikšrio, Dobilo, Lūgnės, Česnako, Blizgės, Dirsuolės ir Slyvos.
