Ruduo pažers lietaus, vėjo ir šalnų. Nesnaus ir audros. Vis dėlto, sezono pokyčiai atvers ir nuostabių spalvų paletę, kuri visu grožiu atsiskleis Kėdainių rajone – vietoje, kur gamta susilieja su istorija, sukurdama ypatingą spalvų ir ramybės oazę. Čia, Nevėžio slėnyje, rudenį spalvos ima viršų, o kiekvienas posūkis atveria naują, dar nematytą gamtos paveikslą. Šis dienos maršrutas padės atrasti ne tik rudens spalvų paletę, bet ir supažindins su rajono kultūriniu paveldu.
Apytalaukis: laikas sustoja ten, kur dvarai ir bažnyčios
Pradėkite savo kelionę nuo Apytalaukio – vietos, kur istorija ir gamta persipina neįtikėtinu būdu. Vietovės istorija siekia net 1371 m., kai Apytalaukis pirmą kartą paminėtas Livonijos kronikininko Hermano Vartbergės. Šis tą vietą pavadino Opytelaken.
XVII a. statyta Apytalaukio bažnyčia, su savo išskirtine architektūra, stovi tarsi laiko sargyba, primindama apie praėjusių amžių didybę. Teigiama, kad statyti bažnyčią prie senojo Kauno–Upytės kelio, uolus katalikas Petras Šiukšta ėmėsi 1635 m., norėdamas savo valdose įtvirtinti katalikybę ir taip suteikti atsvarą Kėdainiuose bei apylinkėse šeimininkavusiems protestantams. Stovint šalia Apytalaukio bažnyčios, galima ne tik pasigrožėti jos išskirtine architektūra, tačiau ir pasigrožėti rudenio spalvomis nuspalvintu Nevėžio slėniu.
Šalia esantiems rūmams dabartinės neorenesansinės formos suteiktos 1880–1918 m. valdant Karoliui ir Henrikui Zabieloms. Projekto autorius buvo lenkų kilmės architektas Karolis Kozlovskis. Dalis šių rūmų baldų iš egzotiškų žvėrių ragų eksponuojama Kėdainių krašto muziejuje. Nors dvaras dabar yra apleistas, rudens rūkas, pakibęs virš senų mūrų, sukuria mistinę ir romantišką atmosferą.
Šetenių magija: Česlovo Milošo tėviškės ruduo
Toliau jūsų kelias veda į Šetenius – gimtąją Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (1911–2004) vietą. Milošas gimė sename XVIII a. dvare, prie raiškaus ir vaizdingo Nevėžio vingio. Čia Nevėžio upė teka ramiai, o aplinkiniai medžiai, rudenį nusidažę ryškiomis spalvomis, sukuria nepakartojamą foną literatūriniam apmąstymui. Įsivaizduokite save vaikštant po laukus, kuriais kažkada žingsniavo jaunas Milošas, o rudens saulės spinduliai švelniai glosto spalvingus lapus – tai vieta, kur kiekvienas kampelis kviečia prisiminti praėjusius laikus ir pajusti ryšį su gamta bei istorija.
Senasis Šetenių svirnas buvo atstatytas kaip konferencijų centras, skirtas mokslininkų, literatų ir studentų iš Lietuvos, Lenkijos, bei kitų kaimyninių valstybių bendradarbiavimo skatinimui. Čia įrengta ekspozicija, skirta Česlovui Milošui: Nevėžio slėnis papuoštas skulptūromis, vaizduojančiomis jo romano „Isos slėnis“ personažus.
Šventybrastis: Nevėžio slėnio perlas
Kelionė Nevėžio slėniu tęsiasi iki Šventybrasčio – mažo, bet ypatingo kaimo, kur rudenėjanti gamta atsiskleidžia visu savo grožiu. Šventybrastyje oras tarsi prisotintas ramybės, o kiekvienas atokvėpio momentas suteikia galimybę gėrėtis gamtos harmonija. Turistai dažnai sako, kad atvykę čia įsikrauna teigiamos energijos, puikios nuotaikos, o išvažiuodami tikina, kad čia tvyranti aura – stebuklinga.
Šventybrasčio pavadinimas siejamas su šventu pagonių alku ir Nevėžio intaku Brastos upeliu. Šventoji alko ugnis, anot padavimo, rusenusi dabartinės Kristaus Atsimainymo bažnyčios vietoje. Teigiama, kad čia kadaise buvusią šventą pagonių vietą žymi pievoje, netoli bažnyčios rytinės sienos, kyšantis akmuo su iškalta 1387 m. Lietuvos krikšto data.
Šventybrastyje yra 1863 metų Sukilėlių slėnis ir kapinės, kuriose palaidoti net 75 sukilėliai, rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo prosenelių ir senelių kapas, Nepriklausomybės paminklas, kurį 1937 metais sukūrė skulptorius Kostas Rameika. Čia pat medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia, kurioje buvo pakrikštyta Česlovo Milošo mama ir jis pats, varpinė bei kapinaitės. Ant stačių Brastos upelio terasų šlaitų auga keturi šimtamečiai ąžuolai, pripažinti respublikinės reikšmės paminklais. Vietovė paskelbta kraštovaizdžio istoriniu draustiniu.
Keliaudami toliau, pravažiavus Švantybrastį ir pasukus link Krekenavos, būtinai užsukite į Daniliškį ir pasivaikščiokite romantiškiausia Lietuvoje – Daniliškio liepų alėja. Alėja nuostabi visais metų laikais, tačiau rudenį čia augančios net 360 mažalapės liepos sukuria iš tiesų įstabų ir širdį suvirpinantį reginį. Daniliškio liepų alėja – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Net 263 metrai romantikos – ideali vieta romantiškam rudens pasivaikščiojimui!
Krekenava: regioninio parko spalvų jūra
Vos kelios minutės kelio nuo Šventybrasčio ir atsidursite Krekenavoje, kur laukia ne tik spalvų, bet ir kultūros turtingumas. Krekenavos regioninis parkas rudenį tampa tikra spalvų jūra – geltoni, oranžiniai ir raudoni medžiai sukuria vaizdą, kurį norisi įamžinti kiekvienoje akimirkoje. Nevėžio pakrantės čia ypač gražios – upė vingiuoja vingių vingiais, apsupta spalvotų medžių, tarsi gyvas paveikslas, kviečiantis sustoti ir pasimėgauti akimirka. O pasigrožėti rudenine Krekenavos apylinkių gamta geriausia įkopus į 30 m aukščio Krekenavos apžvalgos bokštą.
Surviliškis: rudens panorama iš regyklos
Ties Krekenava kirtęs Nevėžį, toliau kelionės maršrutas grįžta kitu Nevėžio krantu, kur jūsų laukia Surviliškis – dar vienas perlas Nevėžio slėnyje. Čia esanti regykla yra viena vietų, kur galima pasigėrėti rudenėjančia gamta. Spalvingi lapai ir Nevėžio vingiai, matomi iš aukštai, kuria gražią panoramą, kuri tiesiog prašosi būti nufotografuota. Nepamirškite apsilankyti ir prie Vinco Svirskio koplytstulpio šalia mokyklos. Taip pat būtinai prasieikite kabančiu „beždžionių“ tiltu – nuo jo atsiveria puikus kraštovaizdis.
Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarai Nevėžio lygumų kraštovaizdyje
Reikia paminėti, kad dvarų sodybos sudaro išskirtinį Kėdainių apylinkių bruožą. Stambūs dvarai Nevėžio lygumoje XVI–XVII a. atsirado padidėjus miško žaliavos ir javų eksportui į Europą – kūrėsi prie prekybos kelių, vedusių į Kauno, Karaliaučiaus ir Rygos uostus. XIX a. viduryje apylinkių dvarai suklestėjo.
Tad tęsiant kelionę, verta aplankyti Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarų sodybas. Šios vietos puikiai tinka rudens pasivaikščiojimams, kai norisi pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į gamtos ramybę.
Kalnaberžę jau minėtas Hermanas Vartbergė pavadino Calleberze. Kalnaberžės dvaras kurį laiką priklausė Piotrui Stolypinui. Sirutiškio dvaras – Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo prosenelių dvaras, nors šiuo metu gerokai nukentėjęs nuo istorijos audrų, tačiau su savitu apleistų mūrų žavesiu, praturtins jūsų kelionę istorija.
Greičiausiai čia jau pasijusite neblogai praalkę, tad pasinaudokite proga ir užsukite į Sirutiškyje įsikūrusią kavinę „Raganė“, kuri siūlo rinktis net iš 18 skirtingų rūšių virtinukų. Ne tik sušilsite, pasisotinsite, tačiau ir paskanausite virtinukų su dar neragautais įdarais.
Mikalojaus Daukšos ąžuolas ir Kėdainių miesto parkas
Rudenį verta aplankyti Babėnus, kur stovi garsusis Mikalojaus Daukšos ąžuolas. Šis didingas medis, rudenį nusidažęs auksinėmis spalvomis, pribėręs šimtus gilių, simbolizuoja lietuvišką tvirtybę ir ilgaamžiškumą. Netoliese esantis miesto parkas taip pat nepaliks abejingų: jis kviečia pasivaikščioti, atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka „čia ir dabar“. Parke taip pat yra sūpynių, laipiojimo kalnelių, parkūro bei treniruoklių aikštelės.
Skinderiškio dendrologinis parkas: rudens spalvų fiesta
Vienas iš paskutinių, bet ne mažiau svarbus maršruto taškas – Skinderiškio dendrologinis parkas. Rudenį jis tampa tikru rudens spalvų rojumi. Čia auga daugybė medžių rūšių (vien klevų čia apie 60 rūšių!), – o kiekviena iš jų rudens metu nusidažo unikaliais atspalviais, nuo auksinės geltonos iki sodrios raudonos. Pasivaikščiojimas po parką tampa tarsi kelionė per spalvų pasaulį, kur kiekvienas medis turi savo istoriją ir grožį.
Janinos Monkutės-Marks muziejus–galerija: meno ir rudens spalvų harmonija
Kai diena pasidaro vėsesnė arba rudeninis lietus tampa pernelyg įkyrus ir nemalonus, kviečiame užsukti į Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją Kėdainiuose. Čia jūsų laukia menas, kuris spalvomis sušildys širdį net ir žvarbiausią rudens dieną.
Šis dienos maršrutas Nevėžio slėniu leis jums ne tik pasigėrėti rudens spalvų palete, bet ir atrasti vietas, kuriose darniai susijungia istorija ir nuostabi rudens gamta. Nepraleiskite progos pasinerti į šį rudens grožį ir patirti tikrąjį Kėdainių rajono žavesį.
Norėdami rasti daugiau informacijos apie tai, ką dar verta pamatyti Kėdainiuose rudenį, užsukite į Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centrą arba https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/
